A. Kubilius
2016.06.16

„Biurokratinės kliūtys iš esmės iškreipia Pilietybės įstatymo nuostatas ir dvasią“

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus iniciatyva, kartu su Europos reikalų komiteto nariais Gediminu Kirkilu ir Vydu Gedvilu, įregistruotas Pilietybės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas, numatantis, kad bus atkurta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei jų palikuonys.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus iniciatyva, kartu su Europos reikalų komiteto nariais Gediminu Kirkilu ir Vydu Gedvilu, įregistruotas Pilietybės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas, numatantis, kad bus atkurta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei jų palikuonys.

„Reikia greitai išspręsti problemą, kurią sukūrė mūsų valdininkai, visiškai iškreipę 2011 metais priimto Pilietybės įstatymo esmę. Įstatymų leidėjai buvo nustatę, kad visi Lietuvos išeiviai, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990-ųjų, turi turėti teisę į dvigubą pilietybę. Tai leido tarpukario išeiviams iš Lietuvos, lietuviams ar žydams, ir jų palikuonims išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau mūsų valdininkai pradėjo reikalauti keistų asmeninių įrodymų, kad tuo metu iš Lietuvos buvo išvykta dėl pavojaus. Užmirštama, kad po 1940-ųjų birželio 15 d įvykdytos Lietuvos okupacijos, sugrįžti į Lietuvą buvo pavojinga. Toks įstatymų leidėjų valios nepaisymas šiandien sukūrė problemų mūsų santykiuose su litvakais, rytoj – tai sukurs problemų su lietuvių kilmės išeiviais. Todėl ir siūlome pataisyti įstatymą, kad nė vienam valdininkui nebekiltų abejonių dėl Seimo valios“, – įstatymo pakeitimo esmę komentavo A. Kubilius.

Iš Lietuvos Respublikos tarp 1918 ir 1940 išvyko daugiau nei 1 mln. piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys – Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (toliau PAR). Nemažą išvykusių dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Iki 1990-ųjų PAR politinių permainų ten gyveno daugiau nei 100 tūkst. litvakų. Manoma, kad šiuo metu litvakų PAR yra apie 70-80 tūkst. Dauguma iš jų atitinka minėto Pilietybės įstatymo Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nuostatas. Taip pat ir Izraelyje, JAV, Australijoje yra nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos Respublikos piliečių ar jų palikuonių.

Nuo 2011 m. balandžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymui Nr. XI-1196, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kreipėsi keli tūkstančiai PAR žydų. Ne visi turėjo reikiamus dokumentus pilietybei atkurti, kai kurie netenkino kitų įstatymo reikalavimų (pvz. seneliai išvyko iš Lietuvos iki 1918 m., arba išvyko iš Vilniaus krašto iki jo sugrąžinimo Lietuvos Respublikai ir pan.), tačiau daugelis paraiškų buvo priimtos ir Lietuvos Respublikos pilietybė buvo sugrąžinta apie 1 tūkst. PAR žydų. Visa tai turėjo didelę teigiamą politinę ir ekonominę reikšmę.

Tačiau 2013 m. Lietuvos Respublikos pilietybės, piliečiams išvykusiems iš Lietuvos 1918-1940 m. ir jų palikuonims, Migracijos departamentui ėmus savaip aiškinti įstatymą, pilietybės grąžinimo procesas tapo sudėtingesnis. Todėl siekiama keisti susidariusias biurokratines kliūtis, kurios iš esmės iškreipia Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. priimto Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 nuostatas ir dvasią.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų