2017-09-11
Idėja apie idėjas Lietuvai
Aš tikiu ir esu įsitikinęs, kad tik mūsų šalies žmonių išsilavinimas lems, kokia valstybė bus Lietuva: turtinga, teisinga ir pasiruošusi ateičiai, ar emigruojanti, nedirbanti ir pikta ant viso pasaulio.

Pakalbėkime apie idėjas. Praėjusią savaitę visi kaip pasiutę ėmė siūlyti idėjas Lietuvai. Gali, aišku, kilti klausimas, kodėl dabar ir kodėl tai taip svarbu?

Į tai atsakyti skuba kiekvienas idėjos Lietuvai ambasadorius – po apsisprendimo stoti į ES ir NATO mes nesame turėję jokios Lietuvą vienijančios idėjos.

Negali paneigti. Tikrai neturėjome. Bet kodėl turėjome tada? ES ir NATO nebebuvo klausimas, nes tik labai retas vaišvila nesupranta, kad esame Vakarų civilizacijos dalis ir gyvename šalia agresyvios rytų civilizacijos, kuri gali būti atremta tik viso aljanso pastangomis. Tai gal šiandien neturime bendros grėsmės ir todėl neturime bendros vienijančios idėjos?

Vakar kalbėjome festivalyje “Būtent”. Buvome paprašyti pristatyti idėją Lietuvai. Manau, reikia pradėti ne nuo to. Reikia atsakyti į klausimą, ar mes pajėgūs susivienyti, suvokdami bendrą grėsmę. Ar mes kartu suprantame tai, kas mūsų laukia ir ką reikėtų taisyti.

Ant scenos šeši partijų vadovai turėjome skirtingas idėjas. Lietuva turi būti kūrybiška, laisva, socialiai teisinga, Lietuva turi būti kaip Kinija ir tiesiog sėskime ir kalbėkimės, ir viskas bus tvarkoje. Na, tokioje kakofonijoje tikrai nesutarsime. Visų darbų vienu metu nei įmanoma, nei verta pradėti.

Lyderystės būtų tikimasi iš tų, kurie laimėjo rinkimus ir turi mandatą pokyčiams, tačiau iš jų pusės tyla. Neturintys mandato atrodo paprasčiausiai neadekvatūs. Ką jūs nuveiksite, jeigu neturite balsų Seime? Kas jus palaikys? Tai koks gi būtų kelias į priekį?

Pirma sutarti, kad reikia sutarimo. Ir ne dėl idėjos, ne kreidelėmis piešti aikštėse susirinkome, o dėl to, kur labiausiai Lietuva turėtų pažengti į priekį. Nemanau, kad galėtume turėti daugiau kaip dvi sritis. Tada suprantame įsipareigojimą ir atsakomybę. Niekas negali atsistoti nuo stalo ir nueiti vien tik todėl, kad “jo rinkėjams” nepatinka kompanija, sėdinti prie bendro stalo. Pakilsime tik tuomet, kai turėsime problemos sprendimą ir iš kamino pasirodys balti dūmai.

Dvejoju, ar lenkų akcija ar Tvarkos ir Teisingumo (Pūko ir Pakso) akcija sės prie bendro stalo, bet -o gal. Ar pavyks susitarti? Jei pavyks suprasti, kad egzistuoja grėsmė ir jos įmanoma išvengti tik bendrai sutelkus pastangas.

Jau turbūt dvidešimt metų į Seimą renkame partijas vienai kadencijai. Valinskas, Darbo partija jau istorija. Ar gali atsakomybę už valstybės pokyčius, kurie vyks dešimtmečiais, prisiimti organizacija, kuri susikūrė vieniems rinkimams? Objektyviai negaliu atsakyti. Žinau tik tiek, kad šiame Seime yra žmonių, kuriuos vienijanti organizacija turi vienos kadencijos organizacijos požymių, bet kartu žinau, kad tai sąžiningi, teisingi Lietuvos patriotai.

Kas galėtų suvienyti? Kokia idėja? Aš tikiu ir esu įsitikinęs, kad tik mūsų šalies žmonių išsilavinimas lems, kokia valstybė bus Lietuva: turtinga, teisinga ir pasiruošusi ateičiai, ar emigruojanti, nedirbanti ir pikta ant viso pasaulio. Šiandieniniai septynmečiai, prieš savaitę susirinkę mokyklose, kurs Lietuvos ateitį ir atsakys į klausimą, kokia bus pati DIDŽIAUSIA LIETUVOS IDĖJA. Jeigu nepadėsime jiems tam pasiruošti, galėsime tik pasvajoti apie kažką didingo. Ar galime sutarti, kad tai pagrindinė Lietuvos bėda? Nežinau, atsakymas ne mano rankose. Aš šiandien galiu tik iškelti vėliavą ir tikėtis, kad prie mano pasiūlytos idėjos jungsis tie, kuriems Lietuvos žmonės suteikė mandatą juos vesti.

Suomiai 1970-aisiais susitarė, kad be švietimo pertvarkos Suomija niekada nebus tikrai laisva ir ori valstybė. Bendro sutarimo nepavyko rasti, bet Parlamente ir visuomenėje užteko sveiko proto ir Suomija vis dar didžiuojasi geriausia švietimo sistema pasaulyje. Jie neturėjo idėjos – sukurkime mobilųjį telefoną, ne, jie sugalvojo: padėkime septynmečiams sukurti didingus dalykus. Ir septynmečiai (po dvylikos metų) sukūrė.

Kitos aktualijos