TS-LKD
2017.03.20

Seimo nariai kreipėsi dėl užsieniečių teisinės padėties griežtinimo

L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, Ž. Pavilionis ir P. Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą E. Misiūną, prašydami taisyti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir įvertinti šio įstatymo keliamas rizikas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami taisyti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir įvertinti šio įstatymo keliamas rizikas.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio „Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“ pakeitimas, kuris nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

„Kreipėmės į Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną su prašymu įvertinti šio įstatymo kylančias rizikas: dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiosios šalies piliečiais galimai mažės už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos Respublikos piliečiams; dėl nemokamų su darbo santykiais susijusių mokesčių, tačiau sveikatos sutrikdymo atveju komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita; komandiruojamam trečiosios šalies piliečiui nereikia leidimo dirbti, todėl nėra tinkamai įvertinama, ar tokios pačios kvalifikacijos darbų negali atlikti asmuo, registruotas Lietuvos darbo biržoje“, – komentavo L. Kasčiūnas

A. Ažubalis teigia, kad po šio teisės akto pakeitimo matomos neigiamos tendencijos, kai į Lietuvos vizų tarnybas Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose trečiose valstybėse kreipiasi ne tik įmonės, kurios įdarbinusios Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojus (suvirintojai, tolimųjų reisų vairuotojai, siuvėjai), bet ir kitų profesijų (maisto pramonės, statybų sektoriaus) darbuotojus, kurių profesijų atstovų Lietuvoje netrūksta. Ši tendencija atsispindi Lietuvos išduotų nacionalinių vizų statistikoje – 2016 m. sausio–vasario mėn. išduota per 2000 Nacionalinių vizų, kai 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu išduota net 4000 vizų. Nesureglamentavus Nacionalinių vizų išdavimo į Lietuvą darbo tikslais komandiruojamiems užsieniečiams tvarkos, besikreipiančių asmenų srautas gali dar labiau išaugti.

„Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės, sudariusios paslaugų teikimo sutartis su trečioje šalyje įsteigta įmone, sumoka jai tik už suteiktas paslaugas. Tokiu būdu mažinamos išlaidos, kurios kitu atveju būtų skiriamos mokesčiams susijusiems su darbo santykiais (gyventojų pajamų mokesčiui, socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokoms ir kt.)“, – tikina Ž. Pavilionis

P. Saudargas teigia, kad ši įstatymo nuostata pasiūlyta Lietuvos pramoninkų konfederacijos iniciatyva. Suprantama, kad tam tikrose srityse Lietuvoje trūksta kvalifikuotų ir pigiai apmokamų darbuotojų. Tačiau bendroje diskusijoje tarp suinteresuotų socialinių partnerių turi būti surastas bendras kompromisas ir sureguliuoti kylančios grėsmės ir žala Lietuvos darbo rinkai.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų