2016 m. gruodžio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas rezonansinis įstatymo projektas (Nr. XIIP-3606 (3), sudarantis sąlygas viešiems asmenims teisiškai persekioti asmenis, skleidžiančius kritiką apie juos, ir taip ribojant Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę. Net jeigu teismų praktikoje žodžio laisvė konkrečiais atvejais būtų apginta, tokios nuostatos buvimas Civiliniame kodekse veiktų kaip paskata autocenzūrai, kritiką slopinančiai redakcijų politikai ir paskata varžyti žodžio laisvę.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Manto Adomėno, ši Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostata atrodo perteklinė, juo labiau kad Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje yra išlaikyta galimybė teisminiu keliu apginti visų, taip pat ir viešų, asmenų garbę ir orumą nuo šmeižimo.

Todėl parlamentaras įregistravo Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies pataisą, kuria siekiama panaikinti viešų asmenų įžeidimui taikomos išimties apribojimą ir taip sutvirtinti teisinius žodžio laisvės pamatus Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo projektu siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies redakcijos, kuri aiškiai įtvirtina civilinės atsakomybės išimtį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, juos paskelbusiam asmeniui įrodžius, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo viešu asmeniu ar jo veikla.

„Mano pasiūlyta įstatymo formuluotė apsaugotų visuomenę ir teismų sistemą nuo būtinybės spręsti, kuri tikrovės neatitinkanti informacija pažeidžia viešojo asmens garbę ir orumą, o kuri ne. Dabar gi Seimas ne tik apsunkina teismų darbą, bet ir įveda cenzūrą, nes bijodami atsakomybės žmonės bijos į viešumą kelti abejotino skaidrumo faktus ar prielaidas, – sako M. Adomėnas, cituodamas George’as Orwell’ą: – Grėsmės kalbos, rašymo ir veiksmo laisvei, nors, paskirai paėmus, dažnai yra nežymios, savo padariniais turi kaupiamąjį pobūdį ir, jeigu joms nebus užkirstas kelias, veda prie bendrosios nepagarbos piliečių teisėms“.

Priminsime, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje, bet dar neįsigaliojusioje Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Tačiau ši išimtis dėl civilinės atsakomybės netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.