Mieli bendražygiai,

Leiskite pasidalinti keliomis mintimis apie šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusią padėtį ir mūsų laukiančius iššūkius artimiausioje ateityje. Viliuosi, kad tai suteiks peno mintims ir įkvėps laukiantiems darbams.

Šiandien Lietuvai ir jos žmonėms nėra lengva. Nėra lengva, nes visuomenėje veši nesąžiningumas ir neteisingumas. Nėra lengva, nes valdžia vis dar veikia pagal blogiausias nomenklatūros tradicijas. Nėra lengva, nes neskaidrumo šydas uždengė ne tik įprastus įtariamuosius, bet ir tuos, iš kurių buvo tiek daug tikėtasi.

Pastaruosius mėnesius daug kalbėjome apie priemones Lietuvos žmonių gerovei kelti. Visuomenei pristatėme planą, kaip paspartinus Lietuvos ūkio augimą, paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, padidinti vidutinius atlyginimus ir pensijas. Tai – labai svarbūs, neatidėliotini uždaviniai, kuriuos mes esame įsipareigoję spręsti.

Tačiau paskutinių savaičių įvykiai, įnešę tiek permainų į Lietuvos politinį gyvenimą, mane privertė susimąstyti. Ar tikrai Lietuvos žmonėms trūksta tik materialinės gerovės? Ar įgyvendinę kartu su aukščiausio lygio ekspertais rengtą planą būsime išsprendę visas Lietuvos problemas? Ar 1250 eurų vidutinis atlyginimas bus pakankama paskata mūsų žmonėms likti savo šalyje? Pagaliau, ar tik pinigai ir materialinė tik gerovė yra tai, kas mūsų šalį pavers patrauklia savo pačios piliečiams?

Greičiausiai ne. Daugelis giliai viduje jaučiame sunkiai nusakomą slogutį. Tačiau pirmiausia ne dėl medžiaginių dalykų stygiaus.

Veikdami politikoje nuolat nerimaujame dėl blogėjančios statistikos – žemesnių nei kaimyninėse valstybėse atlyginimų, regionų atskirties, aukšto emigracijos lygio. Bet reikia pripažinti, kad šiandien mus kaip visuomenę ištiko daug mažiau pamatuojamas ir visgi ne mažiau tikras praradimas.

Prarandame vieną iš didžiųjų dorybių – viltį. Viltį, kad sugebėsime gyventi kitaip. Kad mūsų ir mūsų vaikų laukiantis rytojus bus šviesesnis už vakar dieną.

Visuotinis nusivylimas yra ne ką mažiau tikras už valstybės ekonomines problemas. Ne ką mažiau grėsmingas už šaliai pavojų keliančius geopolitinius ar demografinius iššūkius. Kaip tik todėl viską persmelkiantis nusivylimas negali būti įveiktas paprastai.

Bet, patikėkite manimi, jis bus įveiktas. Mieli bendražygiai, šiandien čia susirinkome ne todėl, kad pasidavėme nevilčiai. Priešingai. Esame čia, nes siekiame padaryti viską, kad Lietuvos žmonėms sugrąžintume tikėjimą ateitimi ir savo valstybe.

Viltis yra laiką ir erdvę persmelkianti dorybė. Tą gerai žinau iš savo asmeninės patirties. Nuo ankstyvos paauglystės, kai beveik su pamaldžiu kruopštumu perpiešdavau iš draugo tėvo, partizano, pasiskolintą vytį. Ar jaunystės metų, kai Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse nešinas tautine vėliava lipau į laisvės barikadas. Iki Seime ištartos priesaikos tėvynei.

Skirtingos vietos, laikai ir situacijos. Jas visas vienijo akyse deganti ir į priekį vedanti viltis. Viltis gyventi nepriklausomoje valstybėje. Viltis kartu su kitais geros valios žmonėmis kurti savo pačių šalį.

Šios vilties ir veržlumo simboliu visada laikiau vytį. Į priekį šuoliuojantį raitelį, valstybingumo ir tiesos gynėją. Žvelgdami į vytį suvokiame, kad valstybingumas nėra duotybė. Kad jį reikia užsidirbti, dėl jo būtina kasdien kovoti. Net ir tada, kai nepatogu, net ir tuo atveju, kuomet rizikuojame skaudžiai nukentėti.

Mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, esame Sąjūdžio, o todėl ir vyčio partija. Visos Lietuvos žmonių – nesvarbu, renkasi mus ar ne – gynėjai.

Kaip ir kadaise, pastarųjų dienų politinių sukrėtimų kontekste vėl privalome imtis atsakomybės. Mūsų pareiga – atkurti pasitikėjimą valstybe ir sugrąžinti viltį Lietuvos žmonėms. Kaip ir anksčiau, šiame kelyje, panašu, esame vienui vieni. Tačiau te ne gąsdina mums tekusi atsakomybė.

Esame tvirta, idėjomis, patirtimi ir puikiais žmonėmis turtinga bendruomenė. Savo bendrapiliečiams galime pasiūlyti tai, ką turime geriausio – naujos, vakarietiškos kokybės politiką. Tikrą ir atsakingą, o ne apsimestinę lyderystę. Esame išbandyti darbais, garsėjame tvirtomis nuostatomis. Galime pagrįstai didžiuotis, kad mūsų gretose, kaip niekur kitur, tiek daug profesionalių ir savo darbui atsidavusių žmonių.

Todėl būkite tikri – esame teisingame kelyje. Būdami tvirti savo įsitikinimais, patyrę savo darbais, pasirengę savo idėjomis, gerai žinome, kur turi judėti Lietuva. Tuo privalome  įtikinti ir Lietuvos žmones.

Todėl su viltimi ir ryžtu leiskimės į laukiančią nelengvą kelionę. Drąsiai sutikime visus iššūkius

– kad ir kokių bepasitaikytų mūsų kelyje. Dar kartą imkimės atsakomybės už valstybės ateitį,

– kad ateinančios kartos nė akimirkos nesudvejotų mūsų darbais ir pasirinkimais.

-kad mūsų šalį savo vaikams ir vaikaičiams perduotume dar puikesnę nei paveldėjome mes.