G. Landsbergis
2017.02.24

„TS-LKD remia Lietuvai reikalingas reformas“

Komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusias nevienareikšmes diskusijas dėl urėdijų reformos, TS-LKD lyderis teigė, jog ši pertvarka yra dar vienas žingsnis Vakarų integracijos link.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė, jog urėdijų reforma yra vienas svarbiausių darbų, kurio daugybę metų nesiryžo atlikti buvę valdantieji.

„Ateinančios reformos, kad ir urėdijų pertvarka yra rimtas išbandymas valdančiajai daugumai. Sekantis žingsnis, mano galva – švietimo reforma. Ir dabar jau Seime pamatėme pirmuosius bruzdėjimus, kai Algirdas Butkevičius pasakė, kad urėdijų reformos tikrai nepalaikys. Socialdemokratams ši reforma nepriimtina. Gal ir suprantama, žinant, jog daug socdemų yra medžiotojai ir tikrai ne vienoj pirtyje daug laiko praleidę, matyt net suaugę su ta sistema, ir jie niekaip negali patys jos reformuoti. Tačiau, akivaizdu, kad ir patys valstiečiai-žalieji pradėjo byrėti dėl šito klausimo. Socialiniuose tinkluose frakcijos atstovai reiškia nepasitenkinimą ministrui, jog pastarasis su jais nederino reformos. Visiškai aišku, kad iššūkių dabar bus nemažai, todėl reikia skaičiuoti balsus, kokia dauguma Seime gali formuotis. Mano pasvarstymas šioje situacijoje ir buvo, kad Tėvynės sąjunga galėtų tuos kelis balsus, galbūt trūkstamus balsus, paskolinti“, – teigė G. Landsbergis.

Komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusias nevienareikšmes diskusijas dėl urėdijų reformos, TS-LKD lyderis teigė, jog ši pertvarka yra dar vienas žingsnis Vakarų integracijos link.

„Pirmiausia yra politinė žinia, kurią ir pats siunčiau – opozicija turėtų būti įtraukta į pasirengimą reformai, jei ministras ar Premjeras tikisi mūsų balsų. Numesti ant stalo parengtą projektą ir prašyti jį palaikyti yra gana naivoka ir to tikrai nebus. Tačiau vėlgi, aš matau neblogus signalus iš ministerijos, ministras ir viceministras sutiko ateiti kalbėtis su TS-LKD frakcija, pasakoti apie tai, kaip tas įstatymas turėtų veikti. Būtent todėl šiandien aš matau pozityvius žingsnius iš valdančiųjų. Kitas klausimas yra dėl liberalų ar socdemų. Bet kurią reformą galima supainioti ir sugadinti taip, kad ilgainiui jos nebeatpažinsi, o dabar vieni siūlo vieną, kiti – kitą. Jei sukursime 25 carystes ar karalystes vietoj 42 urėdijų, tai turėsime dar stipresnius vietos vadus, kurie disponuos didžiule įtaka, valdys nereguliuojamus ir neaudituojamus finansinius resursus ir iš esmės situacija taps dar pavojingesnė, nei esanti dabar, o mes būsime užsidėję varnelę, kad reforma įvyko. Mano nuomone, reikia reformą padaryti tokią, kad prie jos nebereikėtų grįžti atgal ir, kad ji atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reikalavimus, mat tai leistų mums integruotis į šią organizaciją nuo 2018 m., ir galų gale įrodyti, kad Lietuvos valstybinės įmonės bus valdomos vakarietiškai“.

Vertindamas pasirodžiusią informaciją, dėl galimai korupcinio veikimo Darbo partijos byloje, G. Landsbergis teigė, jog taip ir vėl smukdomas pasitikėjimas teisėsauga, o Darbo partija apskritai yra gėdingas reiškinys politinėje padangėje.

 „Pirmas dalykas yra tai, kad mes pradėjome džiaugtis augančiu pasitikėjimu teisėsauga, teismais, struktūromis. Mano nuomone, pasitikėjimas teisėsauga yra vienas iš demokratijos pagrindų. Jeigu mes tikime savo teismais, kad jie yra sąžiningi, jeigu mes tikime, kad prokurorai yra sąžiningi – mes labiau tikime ir savo valstybe bei kur link ji eina. Vakar suimta prokurorė, Aukščiausiojo teismo teisėjas paskelbtas specialiuoju liudytoju galėtų pakenkti augančiam pasitikėjimui, nebent pačios institucijos labai operatyviai pradėtų tvarkytis: kuo daugiau teikti informacijos, išsiviešinti, paaiškinti kas buvo daroma ne taip, kokie pareikšti įtarimai ir pan. Kuo daugiau visuomenė žinos, tuo geriau galėsime suvaldyti tą krentantį pasitikėjimą. Antras dalykas yra dėl pačios Darbo partijos.  Kiek mes metų turime tą bylą? Dešimtmetį? Ir vėl ta byla verčiama iš naujo. Neabejoju, kad visuomenei kils klausimų, ar ji buvo sąžiningai ištirta, ar nebuvo vilkinta, ar bausmės, kurios buvo paskirtos yra sąžiningos? Tai vėlgi, mes susiduriame su tuo, kad konkreti byla gali versti abejoti ir politine sistema, ir teisingumu, ir teisėsauga. Tad maksimalus skaidrumas ir tyrimo greitis – dabar bene svarbiausi. O tai ką mes turėjome politinėje erdvėje, kaip Darbo partiją, mano galva, yra gėdinga“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Apžvelgdamas vis pasigirstančius Lietuvos menininkų raginimus emigruoti iš šalies, TS-LKD pirmininkas teigė, jog reikia elgtis atsakingai ir stengtis mažinti priežastis, kurios verčia gyventojus emigruoti.

„Aš manau, kad raginti išvykti iš Lietuvos yra neatsakinga. Važiuoti iš Lietuvos varo įvairios priežastys: ir skurdas, ir nepasitenkinimas valstybe. Tos priežastys išvykti yra gana objektyvios. Bet ar aš turėčiau skatinti žmones taip daryti? Turbūt visi turime skirtingas pozicijas, tačiau mano galva, turime dėti visas pastangas, kad tų paskatų išvažiuoti nebūtų bei paklausti savęs, ar mes padarėme viską, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau? Aš žiūriu į žmones, kurie turėdami visas galimybes  dirbti ir gyventi užsienyje, grįžta į Lietuvą ir save atiduoda čia. Ir tokių yra daugybė. Žmonės gali prisidėti ir kurti Lietuvai, ir aš tokiais žmonėmis itin didžiuojuosi“.

Visą interviu su TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti čia.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų