A. Kubilius
2019.05.09

A. Kubiliaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame 15-osioms Lietuvos narystės ES metinėms

A. Kubiliaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame 15-osioms Lietuvos narystės ES metinėms

Gerbiamieji, šią gražią dieną yra proga pasidžiaugti. Sveikinu visus su Europos diena. Ir su gražiu jubiliejumi.

Nėra didelės prasmės kartoti, kokia svarbi mums yra Europos Sąjunga. Nėra reikalo kartoti, kad tai, kas įvyko prieš 15 metų, kai tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais, mums prilygsta istoriniam stebuklui. Tokiu stebuklu reikia ne tik džiaugtis, bet reikia išmokti ir jį branginti. Ir reikia šį stebuklą mokėti tinkamai panaudoti.

Mums reikia išmokti būti ne tik Europos politikos vartotojais, bet ir jos kūrėjais. Tai daryti turime mokytis dar sparčiau nei iki šiol, ypač̌ tose srityse, kurios Lietuvai yra ypač svarbios: geopolitinis saugumas, europinio saugumo ir stabilumo eksportas, plėtra į Rytus, Rusijos strategija, energetikos politika. Viso to reikia tam, kad pasiektume savo pagrindinių nacionalinių tikslų.

Savo valstybėje mes turime du tokius tikslus – pirma, siekti, kad sparčiau artėtume prie europietiškos gerovės lygmens, ir antra, siekti, kad mūsų geopolitinis saugumas nuosekliai tvirtėtų taip, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų čia saugiai gyventi. Tai yra mūsų pagrindiniai nacionaliniai tikslai ir jų siekiant Europos Sąjungos vaidmuo yra nepakeičiamas. Kodėl? Todėl, kad Europos Sąjunga turi milžinišką potencialą padėti mums keistis, padėti mūsų kaimynams keistis ir pati keistis. Į gerąją pusę. Ir tik ji tokį potencialą turi. Todėl ir yra svarbi tiek mūsų gerovei, tiek mūsų saugumui.

Pradžioje – apie gerovę. Per paskutinius 15 metų mes sparčiai ekonomiškai augome. Sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Kodėl augome? Todėl, kad įstojome į turtingesnių šalių klubą, įsiliejome į turtingesnę bendrą rinką ir ten parduodami savo produkciją, galėjome gerai uždirbti. Todėl, kad gavome milžinišką finansinę paramą ir ją galėjome investuoti į savo infrastruktūrą, į savo švietimą, į savo verslą. Todėl, kad mokėmės gyventi pagal europietiškas teisingumo, sąžiningumo, demokratijos taisykles ir tai mums stipriai padėjo.

Neužmirškime to ir tada, kai kam nors ir pas mus kils vis didesnis noras veikti pagal „suverenios“, „neliberalios“ ar paprasčiausiai „autokratinės“ demokratijos taisykles. Atsiminkime tik tiek, kad tai nieko bendro neturi nei su demokratijos vertybėmis, nei su krikščioniškos demokratijos vertybėmis, nei su europietiškomis vertybėmis.

Ateityje mūsų laukia nauji iššūkiai, kuriant europietišką gerovę čia. Jeigu nenorėsime paskęsti ilgametėje ekonominėje stagnacijoje, turėsime išmokti dar greičiau keistis.

Ir tam išnaudoti Europos Sąjungos potencialą padėti mums keistis: ne tik finansinį Europos Sąjungos potencialą, bet ir jos intelektinį potencialą, ir jos normatyvinį potencialą.

Būkime „biedni, bet teisingi“ ir atsiminkime, kad per šiuos 15 metų mes padarėme didžiausią pažangą tose srityse, kuriose Europos Sąjunga iš mūsų reikalavo laikytis aiškių tos srities taisyklių ir politikos standartų. O patiriame didžiausią atsilikimą tose srityse, kur Europos Sąjunga mažiausiai reguliuoja ar reglamentuoja: švietime, socialinėje rūpyboje ir sveikatos apsaugoje.

Todėl, jeigu norime savo gyvenime spartesnės pažangos, spartesnio artėjimo link europietiškos gerovės, nebijokime būti didesniais europiečiais, labiau europiečiais, išmokime efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos potencialą padėti mums keistis, patys tą potencialą stiprinkime ten, kur mums jo reikia. Ir susitarkime dėl to: kad šiandien trypčioti vietoje labai gerai mokame, tačiau nuosekliai judėti į priekį vis dar mokomės. Todėl nebijokime tai nuosekliai ir mums būtinai kaitai išnaudoti Europos Sąjungos potencialą.

Ir antras mūsų nacionalinis tikslas – geopolitinis saugumas taip pat yra neįmanomas be Europos Sąjungos.

Be abejo, neįmanomas ir be NATO. Vienintelis NATO turi potencialą padėti mums gintis ir atgrasinti nuo mūsų priešus, tačiau tik Europos Sąjunga turi potencialą padėti keistis mūsų kaimynams. Į geresniąją pusę. Į demokratijos pusę. Į europietiškų vertybių pusę.

O demokratijos, kaip moko istorija, tarpusavyje nekariauja. Jeigu kaimynai taps demokratais ir mes, ir visa Europa būsime saugesni.

Todėl mes ir turime padėti Europos Sąjungai tinkamai panaudoti jos turimą transformacinį potencialą, visų pirma, mūsų Rytų kaimynystėje. Tam, kad Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai būtų padėta transformuotis į sėkmingas europietiškas valstybes.

Nes toks pavyzdys ilgainiui padės ir Rusijos pozityviai transformacijai. O tai būtų didžiausias pasiekimas, stiprinant mūsų geopolitinį saugumą.

Pagrindinis Europos Sąjungos naudojamas kaimynystės transformacijos instrumentas yra vienintelis ir ne vieną kartą išbandytas (tarp jų sukuriant ir mūsų sėkmę): drąsiai pažadėdama narystės perspektyvą su aiškiomis reformų sąlygomis ir padėdama narystės siekiančioms šalims tokias reformas įgyvendinti, Europos Sąjunga ir įgyvendina savo transformacijos potencialą, padėdama kaimyninėms šalims transformuotis į sėkmingas valstybes.

Europos kontinente po II pasaulinio karo jokiais kitais būdais valstybių transformacija į sėkmę, stabilumą ir demokratiją nėra vykusi – tik per Europos Sąjungos plėtrą.

Štai dėl šių dviejų priežasčių – dėl Europos Sąjungos potencialo padėti mums keistis ir padėti mūsų kaimynystei keistis, mums reikia stiprios Europos Sąjungos. Nes tik tokia Europos Sąjunga gali užtikrinti efektyviausią mūsų nacionalinių interesų įgyvendinimą. Todėl turime padėti Europos Sąjungai tinkamai išnaudoti jos pačios potencialą keistis. Ir keistis į gerąją pusę, link stipresnės Europos Sąjungos.

Kaip mes galime padėti Europos Sąjungai? Visų pirma, nebijodami jos tolesnio stiprėjimo ir visų antra, gerai suprasdami jos dabartinių problemų priežastis bei padėdami tas priežastis įveikti.

Kodėl turime nebijoti tolesnio Europos Sąjungos stiprėjimo? Todėl, kad tai yra natūralus Europos Sąjungos raidos kelias – eiti nuo vienos krizės prie kitos krizės ir iš kiekvienos krizės išeiti sustiprėjus toje srityje, kurioje krizės įveikimui reikėjo sutarti dėl papildomų, naujų ES galių.

Taip buvo iki šiol nuo pat Romos sutarties per prabėgusius 62 metus, taip bus ir per sekančius 62 metus: Europos Sąjunga susidurs su naujomis krizėmis ir jas įveikdama kiekvieną kartą taps stipresne ir labiau konsoliduota.

Ir šiuo metu Europos Sąjunga pergyvena tam tikrą krizinį laikotarpį, ir tai yra politinė ar demokratijos krizė, išplitusi per visą Europos Sąjungą.

Populizmo, radikalizmo, antieuropietiškumo plėtra yra gąsdinantys šių dienų mūsų gyvenimo bruožai. Tačiau ši krizė nėra susijusi su Europos Sąjungos institucijų veikla. Antieuropietiškumas yra nacionalinių demokratijų silpnėjimo ir nacionalinio populizmo stiprėjimo, o ne ES institucijų tariamai blogo veikimo sukelta problema.

Kodėl silpsta nacionalinės demokratijos? Todėl, kad dėl ekonominių ir socialinių nelygybės priežasčių kiekvienoje šalyje atsiranda vis daugiau nusivylusių piliečių, kurie jaučiasi užmiršti, kurie praranda tikėjimą ateitimi, tikėjimą, kad jų vaikai gyvens geriau, nei jie patys gyvena, ir kurie tampa labai imlūs populistų kalboms apie tai, kas yra tokių žmonių „priešai“. Ir populiariausiu „priešu“ dažniausiai būna įvardijamas Briuselis.

Problemos kyla dėl nacionalinės demokratijos silpnėjimo, o nuo to kenčia Europos Sąjunga. Populistai naudojasi nusivylusiais žmonėmis ir laimi „Brexit“ prieš Europos Sąjungą.

Ką turime daryti? Turime susirūpinti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių būkle Europos kontinente. Nes silpnėjanti demokratija atveria duris populizmui, kuris save maitina, piešdamas Europos Sąjungą, kaip didįjį nusivylusių žmonių priešą. Tą patį leitmotyvą savo propagandoje kartoja ir Kremlius. Atsiminkime – kuo silpnesnės mūsų demokratijos, tuo labiau Kremliui sekasi mūsų žmones kvailinti.

Prieš 2 dienas nedidelis mūsų būrelis minėjome Europos Tarybos 70-metį, kuri buvo įkurta 1949 metų gegužės 7-ą dieną. Europos Tarybos, kurios himną ir vėliavą „pasiskolino“ Europos Sąjunga, kurios nariais tapome prieš 26 metus, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis, teisine valstybe ir demokratija ir kurios generaliniu sekretoriumi aš naiviai ir nesėkmingai bandžiau tapti. Per paskutinius mėnesius Europos sostinėse daug diskutuodamas apie Europos Tarybos ginamas vertybes, aš supratau viena – demokratija yra svarbiausia Europos vertybė, lengviausiai pasiduodanti erozijai ir mažiausiai ginama vertybė.

Taigi norėdami padėti Europos Sąjungai išgyti nuo dabartinės politinės krizės ir eiti stiprėjimo keliu, mes turime visų pirma išmokti gydyti savo demokratijos ligas. Nes tai yra vienintelis kelias vėl sugrąžinti ir sustiprinti Europos Sąjungos potencialą padėti mums ir mūsų kaimynams transformuotis.

Taigi linkiu visų pirma mums patiems greičiau pasveikti nuo demokratijos erozijos ligų. Ir tokiu būdu padėti Europos Sąjungai pasveikti.

Mums reikia pasiskiepyti nuo demokratijos erozijos ir nuo populizmo. Tam, kad daugiau nesirgtume. Tam, kad kaip ir Sąjūdžio metais, galėtume drąsiai pasakyti – tikime Lietuvos sėkme ir tikime visos Europos sėkme!

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų