Kalba ne apie kortas, kurios pasiekė Lietuvą ir išpopuliarėjo tarp bajorų LDK laikais. Kalba apie kortas, kurios suteiktų atitinkamą leidimą teisėtai kurį laiką persikelti apsigyventi ir dirbti mūsų Valstybės teritorijoje buvusių LDK teritorijų gyventojams.

Daugelis juk esame girdėję apie lenko ar ruso, žaliąsias ar mėlynąsias bei kitas kortas. Tačiau kodėl neturėtume imtis iniciatyvos ir įstatymu įtvirtinti LDK arba Gediminaičių kortos!? Taip, priklausome Europos Sąjungai, kuri išduoda mėlynąsias kortas ir kuri iš esmės skatina aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimą į ES. Tokių mėlynųjų kortų turėtojų Lietuvoje jau netoli pusė tūkstančio, tačiau jų gerokai per mažai ir dėl jų pritraukimo mes konkuruojame su gerokai turtingesnėmis ES valstybėmis narėmis.

O patiriant esminius emigracijos padarinius, turime galvoti ne tik apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, bet ir kitų specialybių, užuot vien naiviai laukdami sugrįžtančių iš emigracijos. Nors įvyko „Brexit“ referendumas, bet visi tautiečiai negrįš, kad ir kokiomis iliuzijomis save ramintume! Valstybės socialinių išmokų irgi neužteks, kad paskatintume gimstamumą ir kompensuotume netektis dėl emigracijos bei pagerintume šalies demografijos rodiklius.

Todėl turime iš esmės galvoti apie rimtą imigracinę politiką Lietuvoje iš mums artimų valstybių, su kuriomis mus sieja istoriniai, ekonominiai ryšiai ir abipusis supratimas, geriausia dar tikėjimas ir Laisvės troškimas. Ta tema nepamiršiu garbaus Profesoriaus kažkada išsakytos provokuojančios minties dėl galimybės į Lietuvą pakviesti tibetiečius, nes „šie myli Laisvę, mums artimi ir yra nepalaužiami okupacinės priespaudos“. Be to, ir Vytautas Didysis iš ekonominių paskatų atsivedė karaimus.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK arba Gediminaičių) korta galėtų tapti nauja istorine ir ekonomine galimybe Lietuvai. Pirmais metais pabandžius pasikviesti kelis tūkstančius Ukrainos piliečių, turint omenyje, kad kasmet svetur išvyksta po 10 tūkst. lietuvių. Beje, ES įsipareigojome integruoti 1000 karo pabėgėlių iš Sirijos, daugelis „integravosi“ išvykdami giliau į ES. Ir kodėl jų vieton nepasikviesti pusbrolių ukrainiečių iš Donbaso ar Krymo ir veiksmingai įgyvendinti mums priskirtą tūkstantinę kvotą dėl karo pabėgėlių.

Nežinau, kodėl mūsų diplomatai ar europarlamentarai nekelia tokių pasiūlymų Europos parlamente ar kitose Europos institucijoje!? O gal kelia, tiesiog negirdėjau apie tai, nors greičiausia diplomatų galvose paguodžianti mintis, kad tai „nesuderinama su ES teise“! Tada kokia apskritai yra Lietuvos imigracinė politika, ar tik paskirstytų kvotų realizavimas, ar ir savo poreikių atstovavimas bei individualių sprendimų paieška sprendžiant laikmečio iššūkius.

2013 metais Kauno ir kitos Lietuvos savivaldybės prisijungė prie ukrainiečių savivaldybių inicijuoto „Gediminaičių kelio“ projekto, buvo pasirašyta programa tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos miestų, kuri skatintų aplankyti LDK laikų pilis kaimyninėse valstybėse. Jei pusbroliams ukrainiečiams aktualus Gediminaičių paveldas ir istorija, tai gal ir mes imkimės LDK tęstinumo simbolių atkūrimo ir naujų diplomatinių atributų įsteigimo, kurie būtų ekonomiškai veiksmingi ir naudingi mūsų Valstybei šiandien.

Be abejonės, tai idėja, gal jos pasekoje gims kitų veiksmingesnių priemonių. Bet svarbu jų ieškoti ir rasti, nes vien su mėlynaja korta neišlošime prieš kitas kortas.