2019.02.01

A. Skrinska. Lietuva negeba pasigaminti nei pusės jai reikalingos elektros – tuo ji unikali ne tik Europos sąjungoje, bet ir pasaulyje

A. Skrinska. Lietuva negeba pasigaminti nei pusės jai reikalingos elektros – tuo ji unikali ne tik Europos sąjungoje, bet ir pasaulyje

Elektros energija šiuolaikiniame pasaulyje – strateginė prekė – svarbesnė net už ginkluotę. Aukštesnio išsivystymo lygio valstybės sunaudoja didesnį elektros kiekį, tad jų didesnis ir pažeidžiamumas, jei elektros tiekimas sutriktų. Bet koks elektros tiekimo sutrikimas atneša didelius nuostolius, o išjungus elektrą valstybei – staiga griūtų jos ekonomika ir ji negebėtų priešintis net ir labai silpnam priešui.  Todėl absoliuti dauguma pasaulio valstybių pačios gaminasi sau elektrą ir dar turi atsarginių pajėgumų. Lietuva, tuo tarpu, prieš 9 metus išjungė savo 2-jį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloką ir būdama elektros eksportuotoja tapo jos importuotoja.

Pastangos gamintis elektrą patiems

Antrojo IAE bloko išjungimas, iš anksto suderinus su Europos sąjunga (ES), įvyko per patį ekonominės krizės įkarštį. Tuo metu Energetikos ministerijai vadovaujant Arvydui Sekmokui, sugebėta  pastatyti daugiau nei 400 MW galios modernųjį 9-ajį bloką Elektrėnuose, nuspręsta statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) ir daug pozityvaus buvo nuveikta šia kryptimi. Pastatytos 3 biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės. Suspėta ir daugiau nei pusė darbų atlikti SGD terminalui įrengti, elektros linijai su Švedija nutiesti. Plėtota vėjo energetika, elektros gamyba deginant atliekas Klaipėdoje. O 2010 m. pradžioje atidaryta saulės elementų gamykla  ir paskelbtas saulės energetikos startas Lietuvoje. 2012 m. buvo patvirtinta kvalifikuota ir reali Energetikos strategija, kurią sekančios vyriausybės ignoravo. Ir tai buvo pasaulinės krizės laikotarpis. Surengus neįpareigojantį referendumą dėl VAE statybos – padėtis pasikeitė. Atsirado siūlymai įgyvendinti taip vadinamą TIKRĄ LIETUVOS ENERGETINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ, naudojant savus atsinaujinančios energijos išteklius. Vadovaujant premjerui A. Butkevičiui per  4 metus buvo derinama VAE statyba su Latvija ir Estija, ir tai baigėsi niekuo. Be to, buvo žadama pastatyti dvi galingas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune deginant atliekas. Tie projektai irgi baigėsi niekuo. Pakeitus sąlygas, A. Butkevičiui pavyko išprašyti amerikiečius iš Lietuvos, kurie ruošėsi išgauti Lietuvoje skalūnų dujas. Socialdemokratai Seime buvo sukūrę A. Skardžiaus vadovaujamą grupę, kuri priešinosi SGD terminalo statybos baigimui, bet sustabdyti darbų jiems jau nepavyko. Minimu laikotarpiu buvo pastatyti nauji vėjo elektros generacijos parkai, bet jie nepadengė elektros sąnaudų prieauglio. Jau trečiuosius metus premjeru dirbant S. Skverneliui ,bet kokia elektros generacijos plėtra Lietuvoje praktiškai sustojo. Vien tik kalbos apie švarią vėjo ir saulės elektros energiją ir ieškojimas pinigų jai paremti, nes verslininkai be negražinamos paramos nejuda iš vietos. Tuo tarpu vėjo elektrinę, jei jai jau išlieti pamatai, galima įrengti per kelias savaites. Premjerui pralaimėjus bylą su „Danpower“ dėl super aukštų tarifų už elektros generaciją, susidaro vaizdas, kad šio premjero veikla, energetikos srityje, atneš tik nuostolius.

Kokia elektros generacijos plėtra vyko 2018 metais?

Nepavyko rasti duomenų, kad kas nors reikšmingo praeitais metais būtų realizuota minėtoje srityje. Gal keletas stogų padengta foto elementais. Tačiau jų pagamintas elektros kiekis toks mažas, kad respublikos balanse nepastebimas. Daug neperdėsime teigdami, kad veikla  2018 metais šioje srityje sustojo.

Lietuva jau perka apie 2/3  elektros iš kaimyninių šalių, daugiausia branduolinių jėgainių. 2018 m. daugiausia importavome iš Rusijos. Kiek mažiau – iš Švedijos.  Net Estija mums parduoda iki 1 TWh elektros , pagamintos iš skalūnų, o tai beveik tiek, kiek pagamina mūsų vėjo jėgainės. Perkamos elektros kaina kyla. Jei prieš porą metų 1 kWh kainavo apie 3,6 ct./kWh, tai šiuo metu tenka mokėti virš 5 ct/kWh. Be to, vidutinę elektros pirkimo kainą mes patys sugebame sumažinti. Didelį elektros kiekį perkame  Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei (KHAE) apkrauti. Tai – naktinė ir savaitgalių elektra iš branduolinių jėgainių, kuri apie du kartus pigesnė už dieninę. Jei nepirktume Kruoniui naktinės elektros, vidutinė perkamos elektros kaina būtų dar aukštesnė. Šią elektrą Kruonio HAE dieną atgamina, sunaudodama jos apie 30 proc. savo reikmėms. Tačiau perdirbtos elektros savikaina išlieka apie 25 proc. mažesnė, nei perkamos dieninės. Dažnai sakoma, kad Kruonio HAE generuoja elektros energiją. Tai – neteisingas traktavimas. Ši elektrinė daugiau elektros sunaudoja, nei jos pagamina. Taigi, Kruonio HAE yra elektros vartotojas, o ne generuotojas. Tačiau ši jėgainė naudinga: ji perka pigią elektrą, o parduoda – kai ji rinkoje dvigubai brangesnė. Kruonio HAE pastatyta derinant ją prie branduolinių jėgainių darbo. Neprognozuojamam vėjo jėgainių elektros generavimo balansavimui ji nelabai tinka, nes tai brangiai kainuotų. Kiek tenka sumokėti valstybei už elektrą per metus?  Jei 2/3 sunaudojamos elektros sudaro apie 8 TWh tai mums tenka „pakloti“ apie 400 milijonų eurų per metus. Vien Estijai už elektrą sumokame apie 50 milijonų eurų per metus (tiek rinkoje kainuoja 1TWh), o po to stebimės, kaip estai lenkia mus atlyginimais. Kodėl mes nesugebame pasigaminti mums reikiamo kiekio elektros? Gal nėra specialistų? Gal nėra energijos išteklių? Jau nepriklausomos Lietuvos laikais, daugiau nei 10 metų, eksplotavome Černobilio tipo branduolinius reaktorius be jokių avarijų. Elektra buvo eksportuojama.

Energijos ištekliai pasaulyje, galima pasakyti, pasidarė bendri. Turime naftos terminalą, kuris gali priimti 10 mln. tonų naftos per metus. Lietuvai užtenka 2 mln. tonų. Turime suskystintų dujų terminalą, kuris gali priimti 4 milijardus kub. m. dujų per metus. Šiuo metu Lietuvos poreikis – 2 milijadai. Naujai branduolinei jėgainei  užtektų 2 vagonų branduolinio kuro metams, kurį nebūtų brangu atsivežti nors iš Antarktidos.

Kokie svarbiausi darbai vyksta šių metų elektros generavimo srityje?

Turime labai labai daug kalbų ir planų, kokia saulės ir vėjo gaminama elektra yra švari, ir tuoj tuoj bus labai pigi. Naujai gyventojų kartai, t.y. apie 2080 metus (strategija)  ji tarsi dengs bazinę elektros apkrovą. Tai – daugiau panašu į utopiją. Taip pat turime labai labai mažai darbų elektros generavimo srityje. Elektros gamybos plėtra nedengia elektros poreikio prieauglio. Prieš metus rašiau apie šias problemas. Per ištisus 2018 m. nepastatyta nei vienos jėgainės, jei neskaityti kai kurių saulės elementų ant stogų. Visos jėgos buvo nukreiptos į esamų jėgainių uždarymą-konservavimą…  Tai reiškia, kad reikalai šioje srityje ne gerėja, o blogėja. Jau trečius metus premjeru dirbant S. Skverneliui, bet kokia elektros generacijos plėtra Lietuvoje praktiškai sustojo. Vien tik kalbos apie švarią vėjo ir saulės elektros energiją, ir ieškojimas pinigų jai paremti, nes verslininkai be negražinamos paramos nejuda iš vietos. O elektros poreikis Lietuvoje kasmet auga beveik po 3 proc. Šis prieauglis per 5 metus sudarytų apie 1 TWh. Taigi, Lietuvos padėtį šioje srityje galima laikyti katastrofiška (neregėta pasaulyje).  Eina devinti metai po IAE galutinio uždarymo ir septinti metai po VAE referendumo. Referendumas buvo patariamasis – niekuo neįpareigojantis. Per tą laikotarpį Rusija mūsų panosėje sugebėjo pastatyti ne vieną, o du branduolinius reaktorius, tuo tarpu mūsų energetikos propagandistai 6 metus tauškė apie tikrą Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kurią užtikrins saulės ir vėjo gaminama elektra. Taip sukonstruota ir 2018 m. birželį patvirtinta naujoji Energetikos strategija jau paseno, nors tik ateinančiai gyventojų kartai žada tikrą energetinę nepriklausomybę. Pažadėti lengva kai žinai, kad nereikės to įvykdyti. Jau septintus metus einame tuo keliu ir tik dar labiau atsilikome nuo Europos ir viso likusio pasaulio. Vėjo ir saulės  elektros generacija iš tikro yra pažangi ir perspektyvi elektros gamyba, tačiau dėl neprognozuojamo gamybos kiekio, netinkama bazinei elektros poreikio apkrovai dengti. O stebuklingo techninio progreso (pigių ir galingų elektros akumuliatorių, pigių išmaniųjų elektros tinklų) niekas dar nesukūrė.

Ir niekas nežino kada sukurs, o gal ir išvis nesukurs. Pagaliau pravartu pasidairyti po pasaulį. Dėl viso ko, turėti galvoje ir Eriko Fuks citatą: „<…> atsinaujinanti energetika yra pinigų plovimo schema”.

Pietinėse  ES šalyse, tokiose kaip Bulgarija, Graikija, Ispanija, Portugalija saulė šviečia beveik du kartus daugiau valandų, nei Lietuvoje. Taigi, šiose šalyse 1 m2 saulės elementas pagamins beveik 2 kartus daugiau elektros, nei Lietuvoje. Ar minėtos valstybės jau naudojasi saulės energija pagaminta elektra bazinei elektros apkrovai dengti?

Panaši situacija ir su vėjo energetika. Yra Europoje vietų kur tas pat vėjo malūnas pagamintų 2 kartus daugiau elektros, nei Lietuvoje. Ar tos šalys naudoja vėjo pagamintą elektrą bazinei poreikio apkrovai dengti? Kai pučia stiprus vėjas ir šviečia saulė, kai kurios valstybės jau dabar turi galimybę pasigaminti visą sunaudojamos elektros kiekį. Bet tas laikotarpis būna trumpas – tik kai pučia stiprus vėjas. Lietuvoje, vidutiniškai, saulė šviečia tik 1/5 metų, o  4/5 viso metų laiko – saulės nematome. Panašiai ir su stipriu vėju. Taigi, 80 proc. laiko elektrą turime gamintis kitokiais būdais. Tam reikia turėti paruoštas dubliuojančias papildomas elektrines su budinčiu personalu. Viešumoje (berods iš Energetikos ministerijos) pasigirdo balsų, kad numatoma bazinę elektros apkrovą dengti vėjo ir saulės gaminama elektra, o balansuoti – iš šiluminės elektrinės. Tai – kažkoks padėties nesupratimas, kai viskas verčiama aukštyn kojomis. Nėra nei vienos ES valstybės, kuri visus metus gamintų bazinį elektros kiekį tik iš vėjo ir saulės, nors kai kurios šias gamtines sąlygas turi beveik dvigubai geresnes nei Lietuva.

 

Kai kurios tendencijos pasaulyje (EUROSTATO duomenys)

Pasaulyje daugiausia elektros sunaudoja pramonė (apie 40 proc.), mažiau – namų ūkis (apie 28 proc.) ir komercija bei viešasis sektorius (apie 20 proc.). Transporto elektros sąnaudos – santykinai mažos. Ši statistika detaliau nagrinėja 34 EBPO (Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių energetikos problemas, kur įtrauktos ir Baltijos šalys. Šiose šalyse anglies naudojimas elektros gamybai nuolat mažėja. Jau uždarytos visos šachtos Vokietijoje ir Anglijoje. Per paskutinį dešimtmetį didėjo elektros generacija saulės, vėjo ir geoterminės energijos pagrindu. Pastarosiose, gamybos prieauglis sudarė apie 7 proc. visos elektros sąnaudų, o iš viso ši generacija 2017 m. padengė 9,6 proc. visų elektros sąnaudų. Panašiu dydžiu didėjo ir elektros generacija deginant dujas. Jei 2006 m. dujos pagamino 20,1 proc., tai 2017 m. – jau 26,8 proc. suvartojamos elektros. Procentiškai mažėjo branduolinės ir hidro elektros gamyba. Dvejose pasaulio valstybėse – Kinijoje ir Indijoje – prasidėjo branduolinės energetikos bumas, kuriam skiriama 1,1 trilijonų bei numatyta iki 2040 m. branduolinėms elektrinėms gamybą padidinti iki 46 proc. Kartu Kinija planuoja sukurti naujos kartos reaktorius ir tapti branduolinės energetikos  lydere pasaulyje.

IŠVADOS

 

  • Prieš pusę metų patvirtinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija buvo paruošta nekokybiškai ir jau paseno. Elektros energetikos skyriuje net nėra duomenų arba nežinomas tikslas, kurio siekiama, t.y. koks bus elektros sunaudojamas kiekis ir kiek bus gaminama elektros energijos 2020, 2025, 2030 ir 2050 metais? Šiuo klausimu pavyko rasti tik tiek, kiek cituoju: „Bendras elektros energijos poreikis 2016 m. 12,25 TWh”. O koks bus elektros poreikis mano minėtais metais ir kiek elektros bus gaminama nei energetikos strategai, nei parlamentarai nežino. Tad nežino ir ko jie siekia. Viskas supinta per galias ir santykinius dydžius – tos pačios galios skirtingų elektros generatorių pagaminamas maksimalus metinis elektros kiekis gali skirtis 5 ir daugiau kartų. Strategija numato, kad 2000 m. pasigaminsime tik 35 proc. sunaudojamos energijos.  Tai procentiškai daugmaž tiek pat, kiek vidutiniškai buvo generuojama energijos po IAE sustabdymo. Sprendžiant pagal 2018 m. veiklos rezultatus, minėtas planas gali likti neįvykdytas. Ar nėra čia atsitiktinio sutapimo su Astravo AE paleidimu? Po šios datos strategija numato kitoms vyriausybėms staigų AE vystymą.
  • Saulės, vėjo ir geoterminės elektros gamyba Lietuva lenkia 34 EBPO šalių vidurkį 1,5 karto. Tai pasiekta – panaudojus nemažas VIAP lėšas. Juo labiau didinsime šią elektros generaciją – tuo didesnes problemas turėsime su elektros balansavimu. O tai reiškia, kad elektros savikaina kils, vadinasi – elektra brangs ir artimiausius dešimtmečius šia elektros generacija dengti bazinę apkrovą nėra jokios vilties.
  • Elektros generacija, deginant gamtines dujas, EBPO šalyse didėja panašiu kiekiu, kaip ir saulės, ir vėjo generuojama elektra. Kombinuoto ciklo dujų jėgainių gaminama elektra yra pigesnė už saulės ir vėjo. Vokietija kaunasi už gamtines dujas, nes uždarė paskutinę šachtą, o branduolinės energetikos atsisakys..
  • Lietuva šiuo metu turi tik vieną realų būdą generuoti bazinę elektrą. Tai – kombinuoto ciklo modernios dujų jėgainės. Elektrą būtina gamintis patiems ir nedelsiant.  

 

 

 

Alfonsas Skrinska yra energetikos ekspertas

Kitos aktualijos

2019.08.22

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris
Skaityti daugiau
2019.08.22

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti