A. Ažubalis
2020.05.07

Apie politinio veiksmo negalią Lietuvos valstybėje

Apie politinio veiksmo negalią Lietuvos valstybėje

Pandemija anksčiau ar vėliau baigsis ir nepriklausomai nuo to, kaip sunkiai ar lengvai mes išeisime iš ekonominės krizės (t.y. su kokiomis pasekmėmis), ekonominis nacionalizmas taps vis labiau matomas Europos Sąjungoje (net nepaisant, kiek pinigų ES akumuliuos valstybėms narėms) ir pasaulyje. Visos valstybės pirmiausia rūpinsis savų ekonomikų atsigavimais ir bandys suteikti lengvatas ekonomiškai svarbiausiems ūkio  sektoriams. Ar Lietuva sau jau įsivardino šiuos svarbiausius ekonomikos sektorius, kuriuos reikia išsaugoti bet kokia kaina? Kol kas nieko apie tai nebuvo girdėti.

Lietuva, mano nuomone, turi aiškiai pasisakyti, kad žemės ūkis, transporto sektorius ir pramonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produkciją, yra jos prioritetai. Šie sektoriai pirmiausia ir turėtų gauti paramą iš ES ir valstybės vidinių resursų ir būti, jei reikalas iškiltų, apginti. Tačiau tam reikia politinės valios bei drąsos valdyti valstybę ir atstovauti ją pasaulyje. Imkime, pavyzdžiui, transporto sektorių, sukuriantį apie 7% šalies BVP. Jo “giljotinavimas” pagal garsųjį Macrono paketą, pateiktą dar 2016 m., Europos Parlamente yra laikinai atidėtas dėl Covid-19. O Lietuvos politikai, šiaip jau drąsūs viešai kalbėti apie globalias Europos ir pasaulio problemas, kaip kad Rytų kaimynystės politika, demokratijos Europoje ar NATO ateities klausimai, tampa nebyliais arba geriausiu atveju demonstruoja perdėtą drovumą, kai tenka ginti savo pačių interesus (ar tai būtų Astravo AE klausimas, kurio neišdrįsom pakelti į aukščiausią lygmenį ES, ar jau kadais sutartos, tačiau “pamirštos” išmokos Lietuvos žemdirbiams iki ES vidurkio, ar dabar, kai iškilo grėsmė mūsų iki tol sėkmingam transporto verslui). Elgiamės priešingai nei mūsų kolegos Vakaruose, kaip kad vokiečiai, kurie nuosekliai, nesvarbu kurių pažiūrų valdantieji, mūru stoja už Nord Stream II projektą, ar kartu su prancūzais ir austrais, atvirai įgyvendina protekcionistinę transporto politiką, grasinančią sužlugdyti Centrinės Europos vežėjus.

Taigi, Lietuva turėjo bemaž keturis metus (Mobilumo paketas buvo pristatytas 2016 metais)  politinei ir diplomatinei mobilizacijai, kad  toks įstatymo projektas, koks yra dabar, niekada nebūtų pasiekęs Europos Parlamento. Ar viskas buvo padaryta? Tikrai ne. Žinoma, Europos Parlamento Transporto komitetui pritarus, o ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Taryboje kvalifikuotos daugumos balsavimo principu (tą patį prancūzai siūlo pritaikyti ES užsienio reikalų Taryboje), mobilumo paketo oponentams išlaužius rankas, galima guostis, kad beliko tik Europos Teisingumo Teismas…. Tačiau tai tik liudija apie man nesuprantamą ir keistą šių valstybių-mobilumo paketo oponentų Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Latvijos, Rumunijos, Maltos, Kipro ir Estijos politinį sąstingį ES Vadovų Taryboje, t.y. kada vieni vadovai tyli, kitiems jų kolegoms įjungus atvirai protekcionistinės politikos bėgį, kurio politinės ir realios pasekmės neturi nieko bendro ir su ta pačia ES Komisijos žaliaja politika…

Už Lietuvos politikoje įsigalėjusią veiksmo negalią mokėsime visi, jei savo interesų apgynimui nepanaudosime visų mums įmanomų politinių ir diplomatinių žingsnių, na kad suburiant Vilniuje valstybių vadovus nepritariančius šiam diskriminaciniam įstatymui, kuo blogas būtų tas naujasis Vilniaus devintukas ar aštuntukas? Bet kokiu atveju žinotume, kad padarėme ką galėjome.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų