Kai žmogėdros užvaldė buvusią dar ne visai žmogėdrų šalį ir visus jos gyventojus valingu įsaku pavertė žmogėdriniais, po to nugalėtojų žvilgsnis nukrypo į gretimus plotus.

Artimojo gretimumo. Tad užgrobė ir pavergė tų dar nežmogėdrinių kaimynų žemes su žmonomis bei atžalomis ir ėmėsi visuotinės naujųjų plotų žmogėdrizacijos. Ne visi užkariautieji pakluso Liaudies valiai, ne visi noriai žmogėdrizavosi. Kai kurie drįso net priešintis.

– Mes ne žmogėdros, – jie sakė, – ir tėvai mūsų taip nemokė! Tokius teko sunaikinti, juk istorijos pažangos nesustabdysi. O priešintis mokslo nustatytai pažangai – didysis nusikaltimas dangui ir požemiui. Jie tad patys pasismerkė, liaudies gynėjams teliko įvykdyti.

Bet radosi nemaža gudriai vengiančių žmogėdrizuotis. Tie apsimesdavo neišgirdę, nesupratę, nesugebantys.

Tyleniai. Tokiems buvo įsteigta liaudies (kitaip: visaliaudinės žmogėdrizacijos) universitetų. Šių kiemeliuose, netoli auditorijų, kaip vaizdinio ugdymo priemonės eksponuota nestropūs kolegos, pasmeigti ant epušės kuolų. Tai efektyviai skatino elgesio stropumą ir pažangumą moksle.

Žmogėdrijos centre buvo įrengtas aptvertas parkas. Jį vadino specparku. Ten galavosi silpniau besiugdę, todėl paimti valstybės priežiūron.

Vaikus iš miesto atvesdavo pažvelgti pro tą aptvarą, kad pasidarytų teisingas išvadas.

Visi kiti gyventojai priklausė Teisingojo kelio partijai ir tuščiai neklausinėdavo. Jie manė, tvirtino ir skelbė, jog pasirinkta amžiams. Išvesta net visai nauja žmogėdrinių veislė – aukščiausias dvikojų besmegenių evoliucinės raidos etapas, kuris dabosiąs, kad naujesnių permainų nebūtų.

Valdžiai patarus, iš liaudies gelmių dygo SS arba Senosios Stabilizacijos kovūnų paramilitarinės organizacijos. Jų misija buvo neleisti pavasario.

Ir vis dėlto atėjo permainos! Gana daug net stropulingai apžmogėdrintųjų panūdo kitokio gyvenimo. Bus geriau! – šis revoliucinis šūkis telkė minias. Atsirado neregėta Permainų partija, ir ji laimėjo rinkimus. Buvusieji jautėsi neteisingai nuskriausti, tad peikė ir keikė permainas.

Netruko rastis vis gausiau pritariančių, šiuo būdu jie rengėsi revanšui. Juolab ilgai netruko. Demokratija suveikė, grįžo buvusieji pastovistai ir ėmė persekioti permainistus. Šių programą “Permainos” jau rašė tiktai kabutėse. SS arba stabilizatoriai antipermainininkai, net jei buvo prieš tailaikinai suklydę, dabar mušdamiesi į krūtines bei krūtis aiškino visada tarnavę liaudžiai.

Kolaboravimas buvęs geriausioji politika, teisingas pasirinkimas (TP). Bet kurie sustabėjusiųjų valdymo kvailumai ir godumai – tai ankstesnės permainistų valdžios klaidų pasekmė. Žalos tiek pridaryta, kad nei metų metai, nei rinkimų rinkimai neįstengsią greit pataisyti. Nesitikėkit.

Žmogėdrizmo ideologija ir praktika atrodė jau paliktos praeityje, “už brūkšnio”, bet iš tikrųjų reiškėsi kaskart naujais mutais. Mutantai. Naujosios partijos akcentavo tartum naują bebūdį Žmogų ir žmogizmą. Studentai laikė privalomąjį egzaminą iš trumpojo kurso “Žmogizmas kaip aukščiausioji žmogėdrizmo stadija”.

Liaudis jautėsi laiminga, dėkinga ir aktyviai sportavo, bėgiodama kur kojos mato, kur akys neša. Arba veža. O tada iš bevardės jūros gelmių iškilo Podžis ir linksmai suvalgė visą produkciją.