Koronavirusui puolant, kai svarbus visų susitelkimas ir solidarumas, Kauno valdantieji drįsta priiminėti skubotus, vienasmenius, miestiečių paniką bei nerimą keliančius ir žmonėms nepalankius sprendimus.

Kas įvyko?

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais nuo kovo 30 d. laikinai sustabdyta Savivaldybės biudžetinių kultūros, sporto ir neformaliojo švietimo įstaigų veikla. Įstaigų darbuotojams buvo siūloma pasiankstinti atostogas, perkeliant jų laiką iš įprasto vasaros laikotarpio. Nesutinkantiems su tokia išeitimi siūloma ir kita alternatyva – gauti dalį darbo užmokesčio už prastovas. Pirmą mėnesį būtų mokama 50 proc. įprasto atlyginimo, o nuo antrojo – 60 proc. Be to, kaip skelbia Savivaldybė, yra svarstomi ir bus priimami panašūs sprendimai kalbant ir apie Savivaldybės administracijos darbą.

Veiklą jau sustabdė 9 kultūros, 6 sporto ir 11 neformaliojo švietimo įstaigos, kurių steigėja yra miesto Savivaldybė.

Atsižvelgdami į karantino sąlygas biudžetinių ir viešųjų kultūros įstaigų darbuotojai operatyviai ir lanksčiai sugeneravo internete prieinamą turinį – virtualias duomenų bazes, infotekas, skatino stebėti spektaklių įrašus ar lankyti virtualias muziejų parodas. Daugelis neformalųjį ugdymą siūliusių Kauno švietimo įstaigų iki sprendimo priėmimo pamokas vedė nuotoliniu būdu. Vaikai sulaukdavo užduočių, su jais buvo susisiekiama interneto pagalba. Daugiau kaip 8 tūkstančiai vaikų, kurie buvo užimti neformaliojo švietimo įstaigose, dabar negaus muzikos, choreografijos, šokio, dailės, teatro, techninės kūrybos, informacinių technologijų, gamtos, ekologijos ir kitų ugdymo paslaugų.

Į Kauno miesto savivaldybės sprendimą sureagavo ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas: taip elgdamosi savivaldybės nesilaiko bendrų Vyriausybės nurodymų. Jis pabrėžė, kad biudžetinių kultūros įstaigų darbo užmokesčio fondų niekas nemažina ir yra visos galimybės savivaldybėms taikyti darbą nuotoliniu būdu, pasitelkti kultūros darbuotojus visoms būtinoms šiuo metu veikloms ir ieškoti būdų, palankių visuomenei ir kultūros įstaigų darbuotojams. Ministerijos pozicija yra labai aiški, masinis prastovų ar atostogų taikymas šitoje situacijoje nėra pagrįstas. Juk kultūros darbuotojų veikla gali būti be galo naudinga: ir darbu nuotoliniu būdu, ir kovoje su virusu.

Akivaizdu, kad tokie skuboti sprendimai sukėlė pagrįstą nerimą Lietuvos kultūros ir meno kūrėjų atstovams bei tėvams, kurių vaikai lanko neformaliojo švietimo įstaigas. Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą ir Kultūros ministeriją pasiekė kreipimaisi, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl Kauno miesto savivaldybės politikos kultūros sektoriaus atžvilgiu. Pasiekė ir tėvų raštai dėl nutrauktos neformaliojo švietimo įstaigų veiklos.

Tačiau Savivaldybei nė motais, kad siekiant išsaugoti darbo vietas yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl darbo organizavimo karantino metu valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose, galimai pažeidžiamos piliečių teisės gauti viešąsias paslaugas, biudžetinėse įstaigose dirbančiųjų teisės priverstine tvarka mažinant atlyginimą, stabdomas su biudžetinių ir viešųjų kultūros įstaigų veikla susijusių individualių kūrėjų ir nevyriausybinių organizacijų darbas, neišbandant visų galimybių paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Vienasmeniški Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl kultūros, sporto, neformaliojo švietimo įstaigų veiklos apribojimo ir finansavimo mažinimo buvo priimti nesitariant su įstaigų bendruomenėmis, nuo sprendimų priėmimo atribojant ir Savivaldybės tarybos narius.

Ar galėjo būti kitokie sprendimai?

Galėjo, jei Savivaldybės vykdoma biudžeto peržiūros politika, prioritetai ir sprendimai būtų orientuoti į žmones.

Sudėtingoje pandemijos situacijoje reikia labai suprasti gyventojų poreikius ir tai, kad biudžetas – tai ne tik priemonių pavadinimai ir skaičiai, nurodantys skiriamą finansavimą. Už šių skaičių yra žmonės – kauniečiai, kuriems reikia paslaugų, įstaigų darbuotojai, gaunantys atlyginimą. Galbūt atlyginimas, gaunamas iš Savivaldybės, šiandien yra vienintelis daugelio šeimų pragyvenimo šaltinis. Todėl priverstinis ir nepagrįstas atlyginimų mažinimas neišvengiamai sukels žmonių baimę ir nerimą dėl šeimos ar artimųjų ateities.

Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto galimybę ir per 2 savaites tikisi rasti sprendimą mokslo metus baigti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. Todėl neformaliojo švietimo paslaugų teikimas kaip niekad bus aktualus siekiant užtikrinti vaikų užimtumą ir ugdymą karantino metu. Neišvengiamai reikia kūrybiško požiūrio ir lankstaus prisitaikymo paslaugas teikti nuotoliniu būdu.

Paslaugos namuose įvairių amžiaus grupių žmonėms turi ne tik ugdymo, bet ir psichologinį poveikį. Karantino metu tai ir bendravimo forma, kai kam vienintelė galimybė nesijausti vienišam ir pamirštam. Tai vilties spindulys, neleidžiantis nugrimzti į tamsias mintis.

Reikėjo nedelsti ir organizuoti Strateginio planavimo komisijos posėdį, kuriame būtų administracijos pristatomi Kauno miesto strateginio plano 2020 metų priemonių pakeitimai, sprendimų projektus pristatyti savivaldybės Tarybai ir sutarti, kokių priemonių atsisakome, prioritetą skiriant švietimo, socialinių, sporto ir kultūros paslaugų teikimui, išsaugant darbuotojų darbo užmokestį, atitinkamai peržiūrėjus jų nuotolinio darbo veiklas ir darbo krūvius.

Pirmiausia reikia mažinti finansavimą priemonėms, kurios neteko aktualumo: komandiruotės, bendradarbiavimas su miesto partneriais, miesto renginių organizavimas, išlaidos prekėms bei paslaugoms ir pan. Tačiau tik tiek sumažintas finansavimas nepadengs visų švietimo, socialinių, sporto ir kultūros paslaugų teikimui reikalingų lėšų. Todėl neišvengiamai reikia peržiūrėti ir nepradėti naujų projektų, jei nėra užtikrintas finansavimas ir neaiškios įgyvendinimo galimybės dėl koronaviruso krizės sukeltų pasekmių.

Kauno miesto savivaldybės biudžete 2020 metais finansavimas skirtas Kėdainių tilto per Nemuną statybai, pėsčiųjų tiltų per Nemuną nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto statybai, pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje rekonstravimui. Numatyta finansuoti miesto gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, planuojama buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija, gatvių infrastruktūros tvarkymo priemonės.

Ar šie projektai negalėtų palaukti? Greičiausiai nieko neatsitiks, jei jų įgyvendinimas bus nukeltas į pokrizinį laikotarpį, jiems skirtą finansavimą nukreipiant būtiniausių ir žmonėms reikalingiausių paslaugų teikimui.

Sprendimas mažinti kultūros, sporto ir neformaliojo švietimo įstaigų, savivaldybės administracijos darbuotojų darbo užmokestį nėra pats geriausiasis todėl, kad sumažės nuo darbo užmokesčio priskaitomas gyventojų pajamų mokestis, kuris pervedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl Savivaldybės biudžetas negaus pajamų iš pagrindinio šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio, ir tai neišvengiamai atsilieps Savivaldybės finansinių išteklių mažėjimui, veiklos vykdymui.

Dėl koronaviruso sukeltų pasekmių Savivaldybės biudžetas negaus pajamų iš mokesčių, todėl jau dabar reikia kreiptis į Vyriausybę dėl negautų pajamų kompensavimo ar skolinimosi limito didinimo.

Negalima gyventi klaidoje, ir klaidą reikia taisyti nedelsiant – atšaukiant Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl Kauno miesto savivaldybės kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu apribojimo.

Koronaviruso krizė mus įpareigoja dar kartą išsigryninti vertybes. Jos akivaizdoje Savivaldos institucijoms būtina priiminėti svarbius ir būtinus, galbūt kai kuriais atvejais skausmingus, sprendimus.

Tačiau esminis klausimas – kaip dėlioti prioritetus formuojant miesto politiką šiuo visiems sunkiu laikotarpiu. Skirkime daugiau dėmesio ne asfaltui, tiltams ar išskaičiuotam pasirinkimui, bet besišypsančiam veidui. Taip, reikia ir tilto, ir gatvės, ir pėsčiųjų tako, bet jie gali palaukti, o žmonėms reikia išgyventi šiandien. Todėl prioritetus kviesčiau dėlioti būtent ta, o ne priešinga tvarka.