2016.07.29

„Brexit“ – įkvėpimas susitvarkyti savo kiemą

Prieš mėnesį Europos Sąjungą sukrėtė beprecedentė naujiena ‒ dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų išreiškė valią palikti Sąjungą. Toks sprendimas visai ES turės reikšmingų, įskaitant ir žalingų, padarinių.

Prieš mėnesį Europos Sąjungą sukrėtė beprecedentė naujiena ‒ dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų išreiškė valią palikti Sąjungą. Toks sprendimas visai ES turės reikšmingų, įskaitant ir žalingų, padarinių. Vis dėlto aistroms ir kaltinimams rimstant, mūsų ir kitoms vyriausybėms pats metas nustoti lūkuriuoti, kuo baigsis dar net neprasidėjusios ES ir D. Britanijos derybos.

Pirmosiomis dienomis po D. Britanijos priimto sprendimo išeiti iš ES pasirodė aktyvūs ten gyvenančių migrantų iš kitų Europos valstybių svarstymai apie grįžimą į tėvynę. Tarp jų ‒ ir lietuvių.

Žinia, kol kas Europos Sąjungos piliečių teisės D. Britanijoje nekinta. Jas ketinama saugoti ir pasibaigus deryboms bei šaliai palikus ES. Vis dėlto naujoji premjerė Theresa May užsiminė, kad šios teisės priklausys nuo to, ar panašias teises kitose ES valstybėse gyvenantiems britams garantuos likusios valstybės narės.

Galima spėti, kad pačios ES narės britų imigrantų teisių riboti nesiimtų, tačiau nežinia, kokią komandą duos Briuselis. Kol kas šis, nors atrodo pats neturintis supratimo, ką toliau daryti, su D. Britanija kalba teisėjo tonu ir grasina sudaryti tokias išėjimo sąlygas, kad niekam nepasirodytų maža ir nekiltų noras sekti britų pramintu taku. Tiesa, keista girdėti Europos Komisijos pirmininko griežtą toną dėl britų apsisprendimo, kai jis pats vietoje to, kad agituoti britų rinkėjus pasilikti ES, tuo metu Rusijoje „agitavo“ Vladimirą Putiną… Šios skyrybos gali būti iš tiesų bjaurios.

Todėl viena vertus, nereikia atmesti galimybės, kad bent dalis D. Britanijoje gyvenančių imigrantų bus priversti ją palikti. Kita vertus, net ir nesulaukus tokių drastiškų sprendimų, galima ir verta „Brexit“ išnaudoti kaip įkvėpimą ar pretekstą apsikuopti savame kieme.

Mūsų kaimynai šiuo klausimu nesnaudžia. Pavyzdžiui, Lenkijoje jau dėliojamos programos, lengvinsiančios piliečių sugrįžimo procesą ir įsiliejimą į savo šalies darbo rinką. Ar galime ko nors panašaus tikėtis iš mūsų valdančiųjų? Deja, nieko panašaus nesigirdi – juk negali rimtai priimti „dėl akių“ Vyriausybės sukurto plano emigracijai stabdyti. Veikiausiai minčių lietus pasipils tik tuomet, kai išmuš metas realiems veiksmams. Jeigu taip nutiks, tai bus didžiulė klaida.

Darbo jėgos Lietuvoje kai kur stinga jau dabar, o ateityje stigs dar labiau. Prognozuojama, kad po dviejų dešimtmečių vidutinis dirbančiojo amžius Lietuvoje sieks 55 metus, o dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuo maždaug dviejų prie vieno pasikeis į beveik vieną prie vieno. Jeigu net tokiose situacijose kaip „Brexit“ išliksime apatiški savo piliečių susigrąžinimui, laikas apskritai nustoti sau ir piliečiams meluoti, kad tai kam nors rūpi, ir kad iš tiesų tikimasi kada nors tai padaryti.

Todėl vietoje visa jėga kone buldozeriu stumiamo Darbo kodekso, kuris neabejotinai ne tik nesudarys emigrantams prielaidų sugrįžti, bet ir dar labiau spartins emigraciją iš Lietuvos, Vyriausybė turėtų skubiai skirti dėmesį ir lėšų mūsų emigrantų susigrąžinimui.

Žinau, kad toks pasiūlymas dažnai sulaukia Lietuvoje likusių žmonių įsižeidimo, kodėl „labiau rūpinamasi“ išvykusiais, o ne likusiais, kuo pirmieji geresni už paskiuosius. Tačiau turime suprasti, kad tautiečių gyvenimu Lietuvoje esame suinteresuotas absoliučiai kiekvienas iš mūsų. Kuo daugiau mūsų piliečių dirbs Lietuvoje, tuo didesnis bus šalies biudžetas ir mokestinės naštos pasidalinimas, tuo lengviau gyventi kiekvienam. Tai akivaizdu.

Vienintelis klausimas yra, kokiu būdu gausinsime gyventojų skaičių. Be abejo, ilgalaikis tikslas privalo būti šeimų gausinimas ir jų aplinkos gerinimas. Vis dėlto net ir rytoj pradėję tokią demografijos gerinimo programą, jos rezultatus pajusime negreitai. Greitai gali padėti savų emigrantų susigrąžinimas arba, kaip teigia liberalai, svečių imigrantų pasikvietimas.

Manau, kad turėtume žengti kaimyninių valstybių keliu ir nebijoti pasirodyti nemandagiais pirmiausiai kartu su šalies verslu įgyvendindami priemones savo piliečių susigrąžinimui ir tik po to svarstyti, ar ir kaip priimti svečius darbuotojus.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų