2018.02.05

Carl Gershman. Lietuvos vaidmuo įtvirtinant demokratiją

Šiuo metu visą pasaulį apėmusi rimta demokratijos krizė. Tikėjimą, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo demokratiniai procesai plėsis ir progresuos, pakeitė pesimizmas ir susirūpinimas dėl demokratijos padėties pasaulyje.

Imdamasi iniciatyvos paskatinti demokratijos atsinaujinimą Europoje ir pasaulyje, Lietuva patvirtina JAV prezidento Tomo Jeffersono žodžius, kad laisvės kaina yra amžinas budrumas – priešai niekada nemiega, o žmonės, paskendę kasdienybėje, neretai pamiršta, kad laisvę būtina ginti kasdien.

Šiuo metu visą pasaulį apėmusi rimta demokratijos krizė. Tikėjimą, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo demokratiniai procesai plėsis ir progresuos, pakeitė pesimizmas ir susirūpinimas dėl demokratijos padėties pasaulyje. Siekiant atspindėti šiuos procesus, JAV Nacionalinio paramos demokratijai fondo (National Endowment for Democracy – NED) iniciatyva praėjusių metų gegužę įvyko keliasdešimties intelektualų iš viso pasaulio susitikimas, po kurio buvo priimtas Prahos kreipimasis dėl Demokratinio atsinaujinimo, kurio įžangoje buvo parašyta: „Liberali demokratija patiria grėsmę, todėl visi jos šalininkai privalo stoti jos ginti“. Mes abu pasirašėme šį tekstą.

Kreipimasis apibrėžė sudėtines, turinčias vidinį ir išorinį dėmenis, grėsmes demokratijai. Iš išorės demokratija yra puolama Kinijos ir Rusijos režimų, kur valdantysis elitas naudoja vidinį spaudimą prieš šalies gyventojus bei tuo pat metu plečia savo globalią įtaką, bandydami užpildyti vakuumą, susidariusį nykstant senųjų demokratijų įtakai ir pasitikėjimui savimi.

Viena iš šio proceso pasekmių yra mažėjantis pasitikėjimas valstybės institucijomis ir augantys populistinių, antisisteminių partijų ir judėjimų reitingai. Tokie procesai ypač pasireiškia šalyse, kurių Vyriausybės nesugeba tinkamai spręsti globalizacijos ir imigracijos keliamų problemų, organizacijose, tokiuose kaip Europos Sąjunga, kurios elitas yra atitolęs, pavargęs ir nekūrybingas.

Naujausia, praėjusį mėnesį paskelbta „Freedom House“ apžvalga pateikia nerimą keliančius demokratijos erozijos įrodymus. Apžvalgoje pabrėžiama, kad pilietinių ir politinių teisių padėtis blogėja jau dvyliktus metus iš eilės.

Tuo metu antidemokratiniai režimai stiprėja įgaudami daugiau pasitikėjimo ir matydami Vakarų atsitraukimą ir augantį autoritarinių režimų skaičių. Be to, tokie režimai sėkmingai vykdo propagandines kampanijas demokratinėse šalyse, kurių vidinės silpnybės ir skirtys padarė jas tokių manipuliacijų taikiniais. Aprašomi pokyčiai nepalieka nuošalyje ir Lietuvos.

Dar daugiau, Lietuva, viena vertus, patiria Rusijos spaudimą ir, kita vertus, mato lyderystės pasaulyje atsisakančius Vakarus. Tačiau Lietuvą gelbėja vis dar išlikęs supratimas ir istorinė patirtis gyvenimo europietiškos ir rusiškos civilizacijų sandūroje. Lietuvai puikiai pritaikomi Goldos Meir žodžiai apie Izraelį – „Mūsų slaptas ginklas yra tai, kad neturime daugiau alternatyvų“. Lietuva neturi kitos alternatyvos nei gintis nuo Rusijos, nes ši grėsmė yra egzistencinė. Nepaisant Rusijos režimo agresijos Lietuvos istorinė patirtis suteikė sugebėjimą paremti Rusijos demokratinę opoziciją.

Turime nepamiršti, kad Lietuvos kova už laisvę 90-ųjų pradžioje įkvėpė tūkstančius rusų išeiti į Maskvos gatves su šūkiais „Šalin rankas nuo Lietuvos“ ir „Šiandien Lietuva, rytoj Rusija“. Šios solidarumo apraiškos siekia 1830 m. sukilimą, kuomet pirmą kartą buvo panaudotas šūkis „Už mūsų ir Jūsų laisvę“.

Remiantis šiomis tradicijomis būtent Vilniuje veikia „Freedom House“ programa, suteikianti pagalbą Rusijos demokratams ištremtiems iš šalies. Tai yra geriausia pasaulyje programa padėti demokratams, kuriems gresia pavojus savo tėvynėje. Lietuva ne tik suteikia šiems žmonėms prieglobstį, bet ir remia tolesnę jų veiklą nukreiptą paveikti Rusijos vidaus politiką.

Būtent Lietuvoje dažniausiai keliami Rusijos demokratizacijos klausimai. Lietuvos ambasados visame pasaulyje taip pat aktyviai dirba šiuo klausimu. Lietuvos balsas yra girdimas ir jo įsiklausoma ir Europos institucijose: pavyzdžiui, Seimo narys Emanuelis Zingeris yra Europos Tarybos specialusis pranešėjas Boriso Nemcovo nužudymo klausimu.

Galiausiai, Lietuva inicijavo stiprų ir vieningą tarptautinės bendruomenės atsaką į Rusijos agresiją Kryme ir rytų Ukrainoje, tuo pačiu siūlydama paramos Ukrainai planą. Lietuva yra lyderiaujanti šalis kovojant su Rusijos propaganda, remianti nepriklausomą rusakalbę žiniasklaidą Baltijos šalyse.

Lietuva taip pat tapo penktąja valstybe pasaulyje, priėmusia vadinamąjį Magnickio įstatymą, kuriuo buvo išsiųsta aiški žinia, kad atsakomybė už nusikaltimus neturi sienų.

Nepaisant visų išvardytų pasiekimų, reaguodami į pokyčius tarptautinėje erdvėje, norime pasiūlyti, ką Lietuva galėtų nuveikti vardan laisvės ir demokratijos per artimiausius kelis metus.

Pirma, esame įsitikinę, kad Lietuva privalo dar labiau sutvirtinti strateginę partnerystę su Ukraina, kurią Carlas Bildtas apibūdino, kaip „globalų kovos už demokratiją epicentrą“. Praėjusį rudenį Lietuva inicijavo „Maršalo planą Ukrainai“, kuris turėtų paskatinti investicijas į Ukrainą ir sutvirtinti jos ryšius su Vakarais. Lietuva privalo toliau skatinti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos integraciją į Europos Sąjungas struktūras. Tuo pačiu Lietuva privalo išlikti strategine NATO valstybe regione.

Lietuva taip pat turėtų rimčiau įsitraukti į svarstymus apie Europos Sąjungos integracijos ir gynybos ateitį. Yra du būdai, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie demokratijos atkūrimo ne tik regione, bet ir pasaulyje. Vienas iš jų – toliau remti demokratinę opoziciją įvairiose šalyse, ne tik Rusijoje. JAV demokratijos rėmimo fondai, tokie kaip NED, planuoja įsteigti programas, skirtas demokratinei opozicijai remti Gruzijoje ir Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuva turi neįkainojamą patirtį pagalbos demokratinei opozicijai srityje, todėl jos įsitraukimas į šį procesą yra būtinas.

Kita idėja yra pasinaudoti neseniai įsteigta Demokratijos atnaujinimo koalicija ir siekti transatlantinio ryšio sustiprinimo. Minėtoje koalicijoje yra įsteigta darbo grupė, sudaryta iš JAV ir Europos intelektualų, politikų ir ekspertų (tarp kurių esame ir mes), atsakinga už ryšių tarp Europos ir JAV sustiprinimą. Šis ryšis yra būtinas turint omenyje pasaulyje vykstančius pokyčius.

Šios savaitės „The Economist“ viršelyje pavaizduotas konfliktas tarp didžiųjų pasaulio valstybių. Viršelyje taip pat parašyta, kad pasaulio taikos garantas yra stipri Amerika. Iš tikrųjų, Amerika išlieka stipri, tačiau šiandien ji taip pat yra susiskaldžiusi ir neužtikrinta dėl savo ateities tikslų.

Užtikrintas balsas iš šalių, tokių kaip Lietuva, galbūt nepakeis JAV per naktį, bet primins, kodėl Amerika yra reikalinga žmonėms, kurie dalijasi bendromis vertybėmis visame pasaulyje. Niekas negali pakeisti pasaulio labiau nei JAV, kuri, viliamės, išgirs šiuos paskatinimus atnaujinti savo įsipareigojimus ginti demokratiją.

Kitos aktualijos

2019.05.22

Parlamentarai prašo Migracijos departamento paaiškinti kokiu pagrindu įstatymų nesilaikančiam benamiui Marseliui yra vis pratęsiamas leidimas gyventi Lietuvoje

Parlamentarai prašo Migracijos departamento paaiškinti kokiu pagrindu įstatymų nesilaikančiam benamiui Marseliui yra vis pratęsiamas leidimas gyventi Lietuvoje
Skaityti daugiau
2019.05.21

Gal vietoje Cvirkos pastatykime paminklą poetui K.Jakubėnui, kurį „Cukrinių avinėlių“ autorius įskundė MGB?

Gal vietoje Cvirkos pastatykime paminklą poetui K.Jakubėnui, kurį „Cukrinių avinėlių“ autorius įskundė MGB?
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti