Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kupčinskas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) dėl beveik 15mln. Eur gyventojų permokų AB „Kauno energijai“ ir jų grąžinimo per būsimą šildymo sezoną.

2018 m. rugsėjo 13 d. VKEKK priėmė nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ kuriuo konstatuota, kad AB „Kauno energija“ 2015-2018 m. gavo papildomai 14,6 mln. Eur. Šios papildomos pajamos gautos dėl kuro kainų ir įsigyjamos šilumos sąnaudų neatitikties vartotojams faktiškai taikytoje šilumos kainoje.

Taigi, dėl vartotojų faktiškai mokėtos didesnės šilumos kainos, AB „Kauno energija“ 2015-2018 m. gavo 14,6 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau, sprendžiant iš informacijos, pateikiamos VKEKK svetainėje, AB „Kauno energija“ papildomai gautų pajamų grąžinimas vartotojams bus paskirstytas per 48 mėn. ateities laikotarpius, t.y. per ateinančius 4 metus.

Parlamentaro A. Kupčinsko nuomone, permokos grąžinimo laikotarpis yra neadekvatus. Be to, tokią Kauno miesto šilumos vartotojų permokėtą sumą galima vertinti kaip beprocentinę paskolą, suteiktą AB „Kauno energija“ 4 metams. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė, kuri yra pagrindinė AB „Kauno energijos“ savininkė, išsimokėjo nemenkus dividendus (2017 m. pasiskyrė 4,537 mln. Eur, 2018 m. –  3,339 mln. Eur.). Be to, AB „Kauno energija“ savo viešųjų ryšių pranešime gyventojų permokėtas lėšas vadina „sėkminga bendrovės veikla ankstesniais laikotarpiais“ ir žada, kad neva „sutaupytos papildomai 14,6 mln. Eurų pajamos bus kompensuotos vartotojams mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais”.

Kreipimesi į VKEKK A.Kupčinskas reikalauja pagrįsti ir iš naujo įvertinti, kodėl nenustatyta prievolė AB „Kauno energija“ grąžinti permoką šilumos vartotojams per trumpesnį laikotarpį, t.y. per 1 metus, nes iš esmės didžioji permokos dalis susidarė per vieną šildymo (2015-2016 m.) sezoną. VKEKK, kaip kompetentingos institucijos, atsakingos už valstybės politikos įgyvendinimą vartotojų teisių apsaugos srityje energetikos sektoriuje, klausiama, ar yra pakankamas teisinis reguliavimas, užtikrinantis šilumos vartotojų teisių apsaugą tokiais atvejais, kai šilumos gamintojai jiems taikė aukštesnes šilumos kainas dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamintojų sąnaudų.