Lietuvos partizanų vado-generolo Adolfo Ramanausko-Vanago troškimas buvo matyti mūsų šalį laisvą, gyvenančią, kaip jis dar 1952 m. rašė, „nepriklausomu gyvenimu“. Tikiu, kad šiandien, matydamas jau kitokią – užaugusią – Lietuvą, Vanagas didžiuotųsi mūsų visų bendrais darbo vaisiais.

Lapkričio pradžioje, reaguodama į neadekvačią šmeižto kampaniją prieš mūsų tautos herojus, pakviečiau visus neabejingus žmones į akciją Kaune, Žaliakalnyje „Adolfas Ramanauskas-Vanagas: JĖGA, kuri gyvena mumyse”. Kaip vėliau įsitikinau, šis renginys abejingų nepaliko. Tiesą sakant, mane nustebino žmonių gausa būtent lapkričio 1-ąją dieną. Žmonių, kuriems nesvetima mūsų atmintis, istorija ir žmonės, kritę už Lietuvos laisvę. Socialiniame tinkle išplitęs kvietimas buvo pirmasis žingsnis, siekiant šalia jau esamo, skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurto paminklo partizanų vado suėmimo vietoje įrengti stiebą su nuolat plevėsuojančia Lietuvos trispalve. Prieš akis iškilo prieš porą metų JAV matytas vaizdas, kuomet šalia Niujorko esančiame miestelyje Gillette iš tolo išvydau plazdančią JAV vėliavą. Ji buvo įrengta Afganistane žuvusio 22 m. kario atminimui. „Savo herojų niekada neužmiršime“ – įstrigo žodžiai, iškalti lentelėje. Pamaniau, kad mūsų valstybės ženklas – vėliava – taip pat galėtų atsirasti prie mūsų didvyrio atminimo vietos. Kada, jei ne dabar?

Siekiant visapusiško sumanymo įgyvendinimo, prie idėjos palaikymo prisijungė vis daugiau žmonių. Partizanų vado atminimo pagerbimui pritarė ir prie simbolinės akcijos prisidėjo aštuoniolika Seimo TS-LKD frakcijos narių. Laisvės kovų komisijos pirmininko pavaduotoja, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė lapkričio pradžioje susitiko su Kauno kolegijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovais, siekiant sudaryti galimybes įrengti 6 metrų vėliavos stiebą su nuolat plevėsuojančia Lietuvos valstybės vėliava. Kauno miesto savivaldybė žaibiškai pasirūpino vietos ir vėliavos apšvietimu, tuo tarpu Kauno kolegija, kurios naudojamoje žemėje yra paminklas A. Ramanauskui-Vanagui, iš esmės palaikė vėliavos stiebo įrengimo sumanymą ir pritarė vėliavos stiebo įrengimui.

Vakar, kartu su A. Ramanausko-Vanago dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene, keliant vėliavą prie jos Tėvelio suėmimo vietos, sujaudino p. Auksutės žodžiai: „Esu dėkinga, kad jauni žmonės šiuo metu turės pilietiškumo, meilės Tėvynei pavyzdį. Tai stiprina besiformuojančią pasaulėžiūrą. Tyloje žinojimas neatsiranda. Kuomet istorija atsiveria, jauni žmonės atranda savo istoriją ir savos istorijos šaknis. Duok Dieve, kad panašūs dalykai daugiau nebeatsitiktų niekada“.

Džiaugiuosi, kad ši graži Lietuvos didvyrio atminimo idėja virto realybe. Norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti visiems prisidėjusiems: šis sumanymas – tai tik dar vienas įrodymas kokie vieningi mes galime būti. Akivaizdu, kad ši vieta tapo dar labiau matoma ir juntama miesto kontekste, ji – mūsų tapatybės ir neatsiejamos istorijos dalis. Tikiu, kad tokios vietos ilgainiui taps pavyzdžiu KAIP ir KOKIU būdu galima pažinti savo šalies ir ją kūrusių, dėl jos kovojusių žmonių istoriją.

A. Filinaitė yra TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko pavaduotoja, TS-LKD Tarybos narė