Amžiuje, kai kiekvienas žmogus kovoja už save rinkos džiunglėse, valstybė turi ypač stengtis, kad tarp jo pasirinkimų atsirastų vietos ir šeimos kūrimui. Bent kol nustosime ristis į demografinę pakalnę, svarbus kiekvienas gimstamumą skatinantis žingsnis.

Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Seimas svarstymo stadijoje praktiškai vienbalsiai pritarė mano kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadų rengėjo pateiktiems pasiūlymams taip pakeisti Išmokų vaikams įstatymą, kad studijuojantys jauni tėvai gautų du kartus didesnes motinystės (tėvystės) išmokas nei buvo iki šiol ir ji praktiškai prilygtų minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Taip ranka rankon balsuodami visais demografinei situacijai jautriais klausimais turėtume prošvaisčių iš tikrųjų ją pataisyti.

Dabar jauni žmonės dažnai atideda tėvystę. Pirmiausiai – aukštosios mokyklos diplomas, darbdavių akyse tapęs kone nauju minimumu, tuomet praktikos, stažuotės, pirmasis darbas, viršvalandinės pastangos paaukštinimui gauti, taupymas pirmajam, o vėliau didesniam būstui… ir taip be pabaigos. Ne dėl nenoro, o todėl, kad vis „nėra kada“ šeimos kūrimas atidedamas ateičiai, dėl ko natūraliai vaikų gimsta mažiau.

Noras studijuojant įgyti žinių ir kompetencijų yra natūralus ir sveikintinas, kadangi be profesijos ir išmanymo susirasti darbo ir pragyventi neišeina. Todėl sprendimas padvigubinti motinystės (tėvystės) išmokas ir taip sudaryti jauniems žmonėms galimybes neaukoti šeimos dėl studijų, o studijų – dėl šeimos, bent šiek tiek prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didinimo. Belieka tikėtis, kad parlamentarai taip manys ir paskutinį kartą balsuodami dėl projekto.

Vis dėlto esama realaus didelio pavojaus, kad šis pagerinimas paskęs kartu su socialiniu modeliu, kadangi yra svarstomi drauge. Kol kas signalai rodo, kad valdantieji nesiruošia rimtai svarstyti jų pačių ministrų pasiūlytos socialinio modelio dalies, susijusios su socialiniu draudimu. Pripažinsiu, tai nestebina, ypač – Seimo rinkimų metais: suaktyvinus šiuos svarstymus, į juos, be abejonės, dėmesį atkreiptų kur kas platesnė visuomenės dalis, o atkreipusi pamatytų, kad socialinio modelio nuostatomis per kelis artimiausius dešimtmečius iš tikrųjų pensijos, lyginant su vidutine alga, nuvertės kone trečdaliu.

Tad tam, kad dvigubos motinystės (tėvystės) išmokos jauniems studijuojantiems tėvams netaptų miražu, kurį tik trumpai išvydome posėdyje, tai nustatančias įstatymo pataisas reikėtų svarstyti ir priimti atskirai nuo socialinio modelio. Kaip ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kuriame Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat numatė didesnę paramą vaikus prižiūrintiems tėvams. Perfrazuojant liaudies išmintį, geriau didesnės išmokos jauniems tėvams rankoje nei visas grandiozinis socialinis modelis girioje.