Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas įtemptą situaciją Baltarusijoje po falsifikuotų A. Lukašenkos rinkimų ir represijų prieš žmones, pažymėjo, kad Vyriausybės priimtas 32 asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas yra šiek tiek per mažas ir per vėlai priimtas.

„Sankcijoms labiausiai tinka pasakymas: truputį per mažai, truputį per vėlai. Tokio pobūdžio sąrašas, panašų ir mes, tiesa šiek tiek didesnį, pateikėme prieš keletą dienų, galėjo būti paskelbtas ir patvirtintas jau iš karto po rinkimų, kai prasidėjo pirmieji žmonių mušimai ir sodinimai į kalėjimus.  Dabar jau reikia kalbėti apskritai, koks galėtų būti realus sąrašas, kokio dydžio. Vakar mes kreipėmės į užsienio reikalų ministrą, siūlydami į jį įtraukti ir Lukašenkos „už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanotus omonininkus. Taip įdomiai sutapo, kad Lukašenka paskelbė viešai 300 asmenų sąrašą, kurie skriaudė žmones ir kuriuos dabar nesunkiai galime įtraukti į Lietuvą neįleidžiamų asmenų gretas. Pabandykim įsivaizduoti, kad bet kuris omonininkas sugalvotų pailsėti Birštone, purvo vonioje, paskui apsipirkti Akropolyje. Man atrodo, kad mūsų užduotis pranešti, kad tokiems žmonėms Lietuva uždaryta. To paties turi paklausti savęs ir Europa ir visas vakarų pasaulis: ar jiems tai yra tvarkoj, kad šie žudikai, smurtautojai, prievartautojai lankysis Vakaruose?“, – teigė Opozicijos lyderis G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis taip pat pažymėjo, jog Europos Sąjunga labai lėtai formuoja savo poziciją dėl Baltarusijos, tačiau Lietuva gali būti lydere ir padėti brėžti kryptį, kur link toliau galėtume eiti.

„Pradžioje buvo raginimų palaukti Europos pozicijos, o tada apsispręsti mums dėl savos, tai aš tikrai buvau prieš. Kartais tai didelei Europai reikia parodyti pavyzdį. Ir Lietuva gali būti suprantama, kaip pavyzdį rodanti valstybė, kadangi esame artimiausi Baltarusijos kaimynai, mus sieja ryšiai, mes suprantam kas ten vyksta. Mano siūlymas mūsų vadovams, kurie dalyvauja posėdžiuose Briuselyje – klausti, o kas toliau? Ir brėžti tam tikrą kryptį. Gerai, jei Europa kalba apie pirmą sankcijų bangą, mes kalbėkime apie finansines sankcijas. Lukašenka, jo aplinka, turi sąskaitų, neabejoju, Europos Sąjungoje laiko ir turto. Kaip po Krymo buvo įvestos finansinės sankcijos Kremliaus atstovams, galima tai padaryti ir Baltarusijos režimo atstovams. Parodyti Lukašenkai, kad tai ne vieno bėgio mechanizmas – bėgių yra penki ir dar vienas atbulinis. Ir tada, jei jis nesustoja, jungsime antrą, nesustoja toliau – trečią. Ir lygiai taip pat, jei stabdai, atsitrauki, Europa ir Lietuva gali padėti – stipendijos jaunimui, laisvesnis atvažiavimas į ES, atblokavimas Rytų partnerystės programos, TVF paslaugų atblokavimas – Vakarai turi didžiulius instrumentus ir jie aiškiai sako: jei išgirstate žmones, pradedate elgtis žmogiškai, mes galime pagelbėti valstybei“.

Tęsdamas apie Baltarusijos laukiančius pokyčius, pasirinkus demokratiją, G. Landsbergis išliko optimistiškas ir pripažįsta, nesutinkantis su skeptikais, sakančiais, jog Baltarusija dabar yra 1997 m.

„Mes turime patirties, pasaulis turi patirties ir tai yra kitoks pasaulis, nei buvo prieš 20 m. Tai nebėra 1997 m. – visą šį laiką pasaulis judėjo į priekį. Nepaisant to, Baltarusijai reformų reiktų labai sudėtingų – jos visiems yra skaudžios ir sudėtingos, ir meluoti, apsimesti, kad to nereiktų, įmanoma išvengti – neįmanoma. Bet mes per tą perėjom sunkiuoju būdu, kai nebuvo vadovėlių, nebuvo iš ko mokytis – kai tiesiog ėjome į demokratiją, į rinkos ekonomiką, klupdami, griūdami, nubrozdintais keliais ėjome ir tiek. Ir mes turim ką papasakot: kokio akmens išvengti, ant kokio kelmo neužkliūt. Ir tos patirties tikrai yra labai daug. Yra institucijų, finansinių institucijų, kurios gali padėti krentančiam. Aš žiūriu optimistiškai, nepritariu skeptikams, kurie sako, kad prasidės laukiniai vakarai. Neprasidės, kadangi paskata kita. Be abejo, reikia nesukurti ir neteisingų lūkesčių – mes patys padarytume meškos paslaugą, jei sakytume: suorganizuokit rinkimus, išsirinkit naują prezidentą ar prezidentę ir tada jau viskas, gausit laisvę. Tai nėra teisinga. Tai ilgas, sunkus, sudėtingas kelias. Ir mes esame pasiruošę padėti tame kelyje, jei jūs tos patirties norėsit. Mes turim savo patirties, turime Europos Sąjungos patirties, yra ta pati Ukraina, kuri dabar eina demokratijos keliu, bet bent jau turi bagažėlį patirties: kas suveikė, kas nesuveikė. Jie sugebėjo kelis rinkimus suorganizuoti visiškai taikiai, pripažinti rinkimų rezultatus, judėti į priekį, nepaisant, kandidatas patinka, ar ne. Yra valstybių, kurios nori pagelbėti, yra pasiruošusios tai padaryti, jei Baltarusijos žmonės pasiruošę eiti tuo keliu“.

Interviu kalbėdamas apie Lietuvos politinio elito veikimą pagalboje Baltarusijai, G. Landsbergis teigė, jog padaryta tikrai nemažai.

„Aš turiu pasakyti nuoširdžiai, kad visi pademonstravo nuoširdumą, ypatingai Seime – turėjome posėdį, patvirtinome rezoliuciją bemaž vienbalsiai, tai man atrodo, kad politinis elitas šiuo atveju pasirodė labai brandžiai. Ir be piktumo, be kažkokio špilkavimosi, kuris demokratijai normalus, viskas tvarkoje. Man buvo svarbu, kad ateitume su labai stipria žinia Baltarusijai – jei salėje būtų prasidėjęs draskymasis į visas puses – žinia būtų buvusi silpna. Bet pavyko vieningai kalbėtis. Ministras L. Linkevičius parodė, kad yra valstybininkas gerąja to žodžio prasme, be kartaus prieskonio – tiesiog žmogus, reikiamu metu esantis už valstybę. Prezidentas G. Nausėda taip pat įtvirtino Lietuvos lyderystę, kad Europoje Lietuva matoma, kaip nešanti temos vėliavą, tai irgi yra jo nuopelnas. Kol kas politiniame elite padaryta nemažai“.

Tiesa, galų gale Opozicijos lyderis pripažino, jog galima būtų pasiekti ir daugiau, todėl reikia nesustoti – turime padėti Baltarusijai gauti finansinę paramą reikalingos reformoms.

„Tokiose situacijose reikalinga lyderystė – turi kažkas pasakyt kiek tų pinigų reikia, kur juos dėti ir ką su jais daryti. Panaudosiu vieną pavyzdį. Prieš keletą savaičių Libano sostinėje Beirute įvyko milžiniškas sprogimas. Pati valstybė yra apgriuvusi, kaip ta rajono dalis po sprogimo. Ekonomika yra dulkėse, žmonės nepatenkinti, vadžia atsistatydinusi. Atrodo, kad nieko nebegalim padaryti. Ir labai dažnai mano nuomonė skiriasi nuo Prancūzijos prezidento E. Macrono nuomonės ar jo pasisakymų apie Rusiją, bet jo žingsnis man paliko įspūdį. Jis po kelių dienų nuskrido į Beirutą, ir atėjo kalbėtis su žmonėmis. Aptarė situaciją su minia – labai įspūdingas vaizdas – ir pasakė, kad jei darot reformas – bus pinigai. Jau kitą dieną iš Paryžiaus jis paskambino JAV prezidentui D. Trumpui, apskambino visus Europos vadovus. Jie jau kitą dieną turėjo 160 mln. eurų. Štai čia buvo parodyta Prancūzijos lyderystė – jie ėmėsi spręsti problemą. Šiandien paklauskim savęs, kam mes paskambinom? Ar paskambinom amerikiečiams, ar paskambinom vokiečiams, ar paskambinom prancūzams? Mes turim ryšius su Baltarusija, mes esame jos žmonių natūralūs advokatai ir turime tą savo svorį suprasti ir tai padaryti“, – teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Visą interviu su TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti čia