Gerai, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius stengiasi maksimaliai neutralizuoti valstybei kylančias išorines grėsmes, ypač iš rytų kaimynės. Tačiau ar to užteks Lietuvai apsaugoti ir išsaugoti?

Įsivaizduokime savo valstybę kaip tvirtovę. Jos visais laikais mėgintos užkariauti ir todėl visada turėjo būti atkakliai ginamos šeimininkų. Savaime suprantama, bet priminsiu, kad saugodamiesi nuo priešų iš išorės patrankų, tvirtovės gynėjai neturėtų patys klibinti pilies pamatų iš vidaus.

Ar tą supranta L. Linkevičius? Ar ministras skaitė Lietuvos Respublikos Konstituciją, ant kurios uždėjęs ranką prisiekė? Konstitucijoje aiškiai ir nedviprasmiškai sakoma: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Kietakaktiškai stumiama Stambulo konvencija iš esmės griautų šeimos sampratą, o kartu – ir visuomenės struktūrą. Dėl Stambulo konvencijoje nustatyto lyties, kaip socialiai susiformavusių vaidmenų, elgsenos, veiklos ir bruožų, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams, apibrėžimo galiausiai prarastume šeimą kaip dviejų žmonių bendradarbiavimą, siekiantį tautos gyvybingumo. Neilgai trukus taptų nebeaišku, kas yra šeima, kaip ir dėl ko ji turėtų funkcionuoti. Žiūrint į perspektyvą, tvirtovė be gyventojų (kurių vienalytėse porose daugėti niekaip negali) bus paimta išoriniam priešui neiššovus nei vieno šūvio.

Jeigu griausime lyčių bendradarbiavimą ir tarpusavio pagarbą, sveikinsime dėl gamtos ar vidinių kaprizų tvirtovės gynėjams kylantį norą tapatintis su nežinia kuo (baigtinis Stambulo konvencijos įteisinamų socialinių lyčių sąrašas neegzistuoja), tai vietoje stabilaus pamato tvirtovę statysime ant smėlio. Vadinasi, patys ją sugriausime nespėję ir pastatyti. Be to, ar L. Linkevičiaus vadovaujami tvirtovės gynėjai, pradėję įsivaizduoti, kad yra nei vyrai, nei moterys, gins šią tvirtovę? Kažin.

Tad klausimas lieka tik vienas – ar Užsienio reikalų ministras nori iš vidaus sugriauti valstybę?