2016.09.10

L. Andrikienė: Kinijai labai rūpi Klaipėda

Europarlamentarė, EP Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė atsako į "Klaipėdos" klausimus. Su ja kalbėjosi Aurimas Žėkas.

Europarlamentarė, EP Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė atsako į “Klaipėdos” klausimus. Su ja kalbėjosi Aurimas Žėkas.

– Briuselyje prasideda naujas politinis sezonas. Ar Europos darbotvarkėje yra vietos Lietuvai ir mūsų problemoms?

– Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai Europos miestus ir oro uostus atakuoja teroristai, kai šimtai tūkstančių žmonių veržiasi į ES kaip į Eldoradą, garantuosiantį jiems turtą – gyvenimą. O ES jau keleri metai beveik negirdėti gerų naujienų. Kalbu apie “Brexit”, sukėlusį naujų skubiai spręstinų problemų ES valstybėms narėms ir ES institucijoms, taip pat ir Europos Parlamentui (EP). Pavojaus varpai skamba dėl labai sudėtingos Italijos bankų padėties. Sunkiai iš gilios finansų krizės duobės kyla Graikija, kuriai vis dar reikia rimtos ES ir tarptautinių finansinių institucijų paramos. Negana to – klimpsta derybos su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties. Jos pasirašymas būtų leidęs sukurti pavyzdžio pasaulyje neturinčią laisvosios prekybos zoną, ypatingai sustiprinti transatlantinius ryšius, mūsų ekonominę galią.

Žinoma, šis mūsų ir amerikiečių planas ne visiems patiko: dar prieš derybų pradžią 2013 m. vasarą mūsų susitarimą kritikavo, piktai puolė ir Rusija, ir Kinija. Tam buvo išnaudojami antiglobalistų renginiai ir organizacijos, buvo aktyvuoti visi, kam nepatinka JAV ir vieninga Europa, o dar labiau nepatinka, kai šios dvi jėgos veikia išvien. ES–JAV derybos truko kelerius metus, šiuo metu vyksta jau 14-asis jų raundas, tačiau “Brexit” ir JAV vykstanti prezidento rinkimų kampanija joms kiša koją. Šiame kontekste svarbu pastebėti, kad ir “Brexit”, ir JAV prezidento rinkimų kampanijoje vis aiškiau matomas Rusijos veikimas, Kremliaus įtaka ir pinigai. Visa tai liečia ir Lietuvą.

– Apie Rusijos veiksmus bei įtaką žinome daug, bet kokią grėsmę kelia Kinija?

– ES, o ir Lietuva, domina Kiniją. Lietuvoje tas dominantis objektas yra Klaipėda. Kinijos pirmasis vicepremjeras Zhang Gaoli – ypač aukšto rango pareigūnas – į Lietuvą praėjusių metų vasarą atvyko ne dėl Lietuvoje gaminamų pieno miltelių ar lietuviškų sūrių, kaip ir ne dėl pas mus gaminamos kiaulienos ar jautienos produktų ir jų eksporto į Kiniją. Ir ne dėl aukštųjų technologijų ar bendradarbiavimo tarp universitetų. Visa tai tėra savotiškas visai kitos Kinijos veiklos Lietuvoje “apšildymas”. Nuo 2013 m. svarbiausias Kinijos prioritetas – “Šilko kelio, ekonominio diržo strategija”. Vienas šios strategijos taikinių – Klaipėdos uostas.

– Tačiau kaip tik dėl prekybos žemės ūkio produktais Lietuvai ir pavyko visai neseniai susitarti su Kinija.

– Puiku, bet Kinijos tikslai yra nepalyginti didesni. Kaip jau minėjau, Azijos milžinė sukūrė ekonominės ekspansijos strategiją, aprėpiančią Europą ir Aziją, pavadino ją “Šilko keliu arba diržu”. Joje numatyti šeši “ekonominiai koridoriai,” kertantys 60 valstybių trijuose žemynuose. Strategija pavadinta OBOR (One Belt, One Road; The Silk Road, Economic Belt). Pirmasis vicepremjeras Z. Gaoli atsako už OBOR strategijos įgyvendinimą, ir jį domina ne lietuviški maisto produktai, o Klaipėdos jūrų uostas, kuriuo baigiasi vienas vadinamųjų koridorių.

– Kokie šios strategijos tikslai?

– Kinija yra Komunistų partijos vadovaujama ir valdoma valstybė. Nors pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, OBOR gimė Kinijos nacionalinio saugumo ir gynybos žinybose. 2013 m. ją paskelbė Kinijos prezidentas Xi. Jos įgyvendinimui įkurtas ne vienas bankas. Galima paminėti AIIB arba Azijos infrastruktūros investicijų banką. Pradinis jo kapitalas – 100 mlrd. dolerių. Strategijai įgyvendinti iš kitų Kinijos bankų tikimasi dar vieno trilijono dolerių. Įkurtas ir “Šilko kelio fondas”, jame – 46 mlrd. dolerių, ir tai dar ne viskas. Atrodytų paradoksalu, bet į AIIB investavo ir ES narės Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos. Čia verta pastebėti, kad dalyvauti AIIB projekte nebuvo pakviesta nei Japonija, nei Taivanas, tarp steigėjų ir akcininkų nerasime ir JAV.

– Tačiau ekonominis bendradarbiavimas globaliame pasaulyje yra viena pažangos sąlygų.

– Globalizaciją Kinija siekia panaudoti savo geopolitiniams tikslams. OBOR tikslas yra deatlantizacija arba JAV ekonominės galios ir įtakos pasaulyje mažinimas. Be to, pritraukus ES valstybes nares, siekiama supriešinti ES ir JAV, kurias sieja ypač glaudūs ekonominiai ryšiai, o laisvosios prekybos susitarimas juos būtų pakylėjęs į kokybiškai naują lygį.

– Ar nesutirštinate spalvų skirdama tokį svarbų vaidmenį Klaipėdai?

– Ne. Numatyta, kad iš Kinijos geležinkeliais per Vidurio Azijos valstybes ir Rusiją kroviniai keliaus į Klaipėdą, o iš ten toliau, ten, kur reikės Kinijai. Sėkmei garantuoti Kinijai reikia Klaipėdos uosto. Kad kinai nejuokauja, matome iš Graikijos pavyzdžio. Juk vienas “ekonominis koridorius” veda per Pirėjo uostą Graikijoje. Šių metų birželį 67 proc. Pirėjo uosto akcijų įsigijo Kinijos valstybinė bendrovė “Cosco”. Dėl sunkios Graikijos ekonominės padėties “Cosco” uostą nusipirko už juokingai mažą kainą.

– Kokie gali būti kiti Kinijos strategiją įgyvendinantys žingsniai?

– Graikai kontrolinį uosto akcijų paketą pardavė ne iš gero gyvenimo. Lietuva taip pat ne iš gero gyvenimo ieško naujų rinkų, ypač po to, kai žemės ūkio produktams užsivėrė Rusijos rinka. Mūsų žemdirbiai ir perdirbėjai džiaugiasi, kad atsiveria milžiniška Kinijos rinka. OBOR atskleidžia visai kitus, strateginius Kinijos tikslus Lietuvoje. Klaipėdoje viena po kitos lankosi Kinijos delegacijos, kinus domina uostas, jo infrastruktūra, krovos kompanijos, uosto plėtros galimybės. Kiniją domina ir Lietuvos geležinkeliai. Lietuva ar Graikija nėra išimtys. Kinija ieško pigių strateginių pirkinių ir kitur. Naujų galimybių suteikia “Brexit”, po kurio kainos Didžiojoje Britanijoje krito, atėjo pats laikas pirkti. Buvęs D.Britanijos premjeras Davidas Cameronas visada rodė neeilinį dėmesį Kinijai. O praėjusiais metais Kinijos prezidento Xi priėmimo Londone renginiuose dalyvavo vos ne visa karališkoji šeima. Traukiantis iš ES, D.Britanijos “bendradarbiavimas” su Kinija tikriausiai dar labiau aktyvės. ES, skirtingai nei JAV, dar nesuvokia visų galimų OBOR pasekmių.

Kitos aktualijos

2019.11.13

Europos Parlamente pristatyta A. Kubiliaus inicijuota dešimtmečio strategija Rytų Partnerystės valstybėms

Europos Parlamente pristatyta A. Kubiliaus inicijuota dešimtmečio strategija Rytų Partnerystės valstybėms
Skaityti daugiau
2019.11.13

D. Kreivys: „Kyla grėsmė Lietuvos pašto ateičiai“

D. Kreivys: „Kyla grėsmė Lietuvos pašto ateičiai“
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti