Laisvei ir demokratijai iššūkiai metami netikėčiausiais būdais. Save centro kaire laikantys Seimo valdantieji priėmė ultraliberalų pensijų kaupimo įstatymą, kuris po mokesčių atskaitymo likusius teisėtai žmonėms priklausančius atlyginimus, nori jie to ar ne, dalins iš pensijų kaupimo besipelnančioms bendrovėms. Ne viešosioms paslaugoms, ne švietimui ar sveikatos apsaugai, o privačioms bendrovėms. Valdančioji dauguma sau leido atimti iš privačių asmenų ir atiduoti privačioms įmonėms.

Deja, tai – ne pablūdusių ekonomistų sapnai, bet nuo naujų metų įsigaliosianti tikrovė.

Taigi nuo naujųjų jaunesni nei 40 metų amžiaus asmenys, kurie tuo metu patys nebus pradėję kaupti pensijų antroje pakopoje, bus traukiami į privatų pensijų kaupimą, nepaisant to, ar bus tam aiškiai išreiškę valią tiesiogine sutartimi su kažkuria kaupimo bendrove.

Tiesa, paliekama galimybė bandyti nesutikti su šiuo prievartiniu privačiu pensijų kaupimu – kaip tai konkrečiai veiks, kol kas nelabai aišku. Bet net jei ir veiks, kaupti nenorintis asmuo kas tris metus bus vis iš naujo traukiamas į privatų pensijų kaupimą ir turės vis iš naujo iš jos išeidinėti. Ir taip tol, kol kažkuri pusė pavargs. Arba kol nauji vizionieriai sukurs naują reformą.

Tie, kurie privataus kaupimo neatsisakys ir nepasirūpins patys išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę, taps atsitiktinai parinktos bendrovės dalyviu. Įsiklausykite. Atsitiktinai parinktos pensijų kaupimo bendrovės, kuri ne šiaip pasidės jo atlyginimo procentus į kojinę, bet jais rizikuos investuodama, dalyviu.

Kadangi net to nenorėdami būsite verčiami privačiai kaupti pensijai, turbūt įdomu, kiek jums tai kainuos? Laikotarpis iki 2023 metų bus pereinamasis ir procentai bus kitokie bei kasmet kis, tačiau nuo tų metų įmokos dydis bus 3 proc. nuo asmens pajamų per mėnesį (be to, nuo valstybės biudžeto už dalyvį dar bus mokama 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio atlyginimo vidurkio).

Šie prievartiniu būdu paimti pinigai bus leidžiami privačių pensijų kaupimo bendrovių pelnui generuoti. Gerai, jei jūsų bendrovei biznis klosis sėkmingai, investicijos atsipirks ir išėję į pensiją turėsite naudos. Bet ar įstatymo entuziastai susimąstė, kuo rizikuoja, jeigu prievartiniu būdu bendrovėms patekę žmonių pinigai bus prarasti? Kaip tuomet atrodys tų žmonių pensijos? Ir ar jie neturėtų jaustis apvogti, jei šią riziką pasirinko ne patys, o gavo „dovanų“?

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apie nuosavybę rašoma nedviprasmiškai. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.“ Kas galėjome pagalvoti, kad patys įstatymai vieną dieną įteisins privačių asmenų privačių lėšų priverstinį nudrenavimą privačioms bendrovėms? Mano supratimu, tai yra antikonstituciška, ir ne vien gerais norais paskatinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokią tvarką pasiūlė.

Tarytum dar būtų maža, šios reformos įkaitais tampa ne tik darbuotojai, iš kurių bus nuskaitomos įmokos, bet ir darbdaviai. Jie privalės iš tų, kurie neatsisakys dalyvauti pensijų kaupime ir patys nepasirinks kaupimo bendrovės, išskaičiuoti pinigus ir pervesti atsitiktinai parinktai bendrovei. Todėl atsivers plačios galimybės veltis su darbdaviu į teisinius ginčus. Bet jeigu darbdavys šių įmokų nepervedinės, sankcijų bus priversta imtis „Sodra“. Tai dar viena silpna sistemos vieta, kuri mažins žmonių pasitikėjimą privačiu pensijų kaupimu.

Reikia aiškiai suprasti ir tai, kad ši „įmoka“ iš tikrųjų yra papildomas mokestis. Tai aiškėja iš formuluotės, dėl kurios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai buvo priversti balsuoti net nematę jos raštu. Formuluotė skamba taip: „Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinių draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“. O tai reiškia, kad ši įmoka traktuojama kaip socialinio draudimo mokestis, kuris praktiškai bus papildomai užkraunamas daugybei mokesčių mokėtojų. Taigi, darbo jėga bus apmokestinama dar labiau nei iki šiol.

Nesupraskite klaidingai. Privatus pensijų kaupimas savaime nėra blogis, tačiau jis negali būti prievartinis. Asmuo turi niekieno neverčiamas ir pilnai informuotas priimti tokį finansinį sprendimą. Nebegyvename tais laikais, kai įprasta lupti žmonėms iš kišenių jų teisėtai uždirbtus pinigus – ar tai būtų eilinis vagis, ar valstybė.

Tai galioja ir tuo atveju, jei baiminamasi, kad dėl demografinės padėties ateityje žmonės senatvėje neturės iš ko gyventi. Ši problema yra didžiulė ir reikalauja sprendimo prioriteto tvarka, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija seniai privalėjo ieškoti būdų demografijai gerinti, o ne vietoje to – iš tingulio, įkvėpimo trūkumo ar kažkokių paskatų įkvėpta – siūlyti prievartinius žmonių pinigų nuskaičiavimus.

Gaila, kad dabar išminties užteko tik tam, jog pataikaujant privačioms pensijų kaupimo bendrovėms praktiškai būtų atimta viltis iš būsimų pensininkų ir nemokšiškai sujaukta gal netobulai, bet veikusi pensijų kaupimo antroje pakopoje sistema.

***

8 straipsnis. Pensijų įmoka

1. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.

3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.

4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI