„Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaita visiškai ignoruoja kaimo problemas“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Kazys Starkevičius ir Rasa Petrauskienė.

Pasak konservatorių atstovų, Vyriausybės pateikta ataskaita įspūdinga – 232 puslapiai, iš kurių vos trys su trupučiu puslapio skirta Lietuvos žemės ūkiui. Apie žemės ūkį pateikti tik teigiami rodikliai, o apie trūkumus, pastaraisiais metais susiklosčiusią nepalankią žemdirbiams situaciją ir apie numatomą šio sektoriaus plėtrą bei ateitį nepasakyta nė žodžio.

“Tampa neaišku ar čia verta dėkoti, kad apskritai nepamiršo šios srities, ar verkti, kad dabartiniai valdantieji tinkamai neįvertina koks svarbus mūsų Valstybei ir žmonėms yra žemės ūkis”, – įvertinus ataskaitą teigė R. Petrauskienė.

Vertindami ataskaitą parlamentarai pastebi, kad svarbiausi su žemės ūkiu susiję tikslai numatyti Vyriausybės programoje ne tik nepasiekti, bet ir ženkliai sumažėję aktualiausi rodikliai. Nepasiekti žemės ūkio pažangos rodikliai – bendroji žemės ūko produkcija tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų 2020 m. turėjo siekti 1100 EUR, pasiekta tik 864 eurai, vidutinės kaimo gyventojų pajamos 2020 m. turėjo siekti 1 085 eurų, pasiekta tik  vos 909 eurai ir tai sudaro tik 78 proc. miestų gyventojų pajamų.

Atėjusi į valdžią valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programoje vienu iš svarbiausių punktų žemės ūkio srityje įsirašė gyvulininkystės programos įgyvendinimą, kurioje buvo numatyta ženkliai padidinti gyvulių, ypač pieninių karvių skaičių. Tačiau gyvulių Lietuvoje 2016 metų sausio 1 d. turėjome 716,8 tūkst., o 2020 m. sausio 1 d. jų liko tik 643,9 tūkst., per 4 metus sumažėjo 73 tūkst. vienetų.

Su pieninėmis karvėmis rezultatas dar blogesnis, 2016 m. pieninių karvių šalyje buvo beveik 314 tūkst., o 2020 m. sausio 1 d. liko tik vos 242 tūkst., sumažėjimas beveik 72 tūkst.

“Ataskaitoje konstatuojama, kad 2019 metais buvo pagaminta žemės ūkio produkcijos, kurios vertė siekė 2 619 mln. eurų ir tai 11 proc. daugiau nei 2018 metais, tai traktuojama kaip didelis pasiekimas, tačiau pažvelkime atgal. Jau 2012 metais šalies bendroji žemės ūkio produkcija siekė 2 711,2 mln. EUR arba 42 mln. daugiau nei 2019 metais, reiškia per 7 metus mes bendrosios žemės ūkio produkcijos nepadidinome, o dar ir sumažinome, tai koks čia pasiekimas?”- klausia K. Starkevičius.

Seimo narių nuomone, Lietuvos žemdirbiai balsavo už valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tikėdamiesi, kad naujoji valdžia daugiau atsižvelgs į kaimo žmogų, nes mato jų verslo riziką, kuri daugeliu atvejų siejasi su gamtinių sąlygų kaita, tačiau atsitiko priešingai. Nors prieš rinkimus buvo skelbiama, kad šioje srityje nebus keliami jokie mokesčiai, bus laikomasi stabilumo, tačiau jau koreguojant 2017 m. biudžeto projektą iš karto atsirado privalomojo sveikatos draudimo, SODROS, akcizų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių korekcijos, kurios, jeigu būtų buvę priimtos, dabar Covid–19 pandemijos akivaizdoje, dalis žemdirbių būtų visiškai sužlugdyti. Seimo opozicijos ir  žemdirbių savivaldos aktyvių veiksmų dėka valdančiųjų užmačios parklupdyti žemdirbius buvo sustabdytos. Akivaizdu, kad visuomenės požiūris ir žemės ūkio plėtra nėra prioritetas valdančiųjų politikoje.

“Nueinančiai Vyriausybei norėčiau priminti – neignoruokite kaimo žmonių, labai svarbaus žemės ūkio sektoriaus, kaimas buvo ir bus didžiausias šalies  garantas   apsirūpinant strateginę reikšmę turinčiais maisto produktais įvairių politinių ir klimato kaitos kataklizmų laikotarpiu”- teigia K. Starkevičius.