Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis reikalauja skubaus vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės pasiaiškinimo dėl delsimo į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti asmenis, atsakingus už žiaurias represijas, kankinimus ir beprecedentį taikių Baltarusijos žmonių persekiojimą. Ministrės taip pat prašoma paaiškinti, kodėl neveikia vadinamasis „humanitarinis koridorius“ režimo persekiojamiems Baltarusijos piliečiams.

„Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl ministrės R. Tamašunienės delsimo pasirašyti dokumentus, patvirtinančius 118 asmenų įtraukimo į Nacionalinį asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, pagal Magnitskio įstatymą, nacionalinės Lietuvos sankcijos Baltarusijos režimui iki šiol neveikia. Skubiai prašome atsakyti, dėl kokių priežasčių yra vilkinamas Lietuvos nacionalinių sankcijų įvedimas, o brutalius nusikaltimus prieš taikius žmones vykdę pareigūnai iki šiol gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą?“, – laiške vidaus reikalų ministrei rašo G. Landsbergis.

TS-LKD dar prieš vadinamuosius „rinkimus“ Baltarusijoje, suaktyvėjus represijoms ir nepriklausomų kandidatų persekiojimui, kreipėsi į VRM dėl nacionalinių sankcijų įvedimo režimo ir jo jėgos struktūrų pareigūnams. Vėliau buvo pasiūlytas 39 atsakingų už rinkimų klastojimą, represijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus asmenų sąrašas bei jo papildymas dar 300 Lukašenkos „už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanotaisiais jėgos struktūrų pareigūnais, brutaliai malšinusiais taikius Baltarusijos gyventojų protestus, šiurkščiai pažeidinėjusių visuotinai pripažintas ir visose Europos Sąjungos valstybėse gerbiamas žmonių teises ir laisves.

„Operatyvus nacionalinių sankcijų įvedimas ir nuolatinis asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašo pildymas, turėjo būti pats pirmasis žingsnis, parodantis, kad demokratinėje Lietuvoje – Europos Sąjungos ir NATO valstybėje – žmogaus teisių pažeidimai nėra toleruojami, o už juos atsakingi asmenys nėra pageidaujami“, – rašo TS-LKD lyderis.

Pasak TS-LKD lyderio taip pat pasiekia žinios, kad ne visiems Baltarusijos piliečiams, kurie kenčia nuo režimo valdomų jėgos struktūrų persekiojimo, o jų sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, pavyksta sklandžiai atvykti į Lietuvą, naudojantis vadinamuoju humanitariniu koridoriumi.

G. Landsbergis reikalauja R. Tamašunienės nedelsiant imtis veiksmų ir operatyviai spręsti šalinant biurokratines ir kitas iškylančias kliūtis, kurios dar labiau apsunkina ir taip nepavydėtinoje padėtyje esančius žmones, turinčius pilietinę poziciją ir ją aktyviai ją reiškiančius bei siekiančius apsaugoti save ir savo šeimas nuo jiems kylančių grėsmių.