Praėjusią savaitę palangiškiai netikėtai sužinojo, kad gyvena labiausiai atsilikusiame Lietuvos kurorte. Šitaip laikraščio „Vakarinė Palanga“ žurnalistei aiškino su Palangos verslininkais susitikti atvykusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Į pajūrį atvažiavau vakare, ir tas visiškai tuščio miesto vaizdas manęs tikrai nesužavėjo. Priešingai, man, kilusiai iš Klaipėdos, labai apmaudu, kad Palangą lenkia kiti kurortai, nors čia turite vieną didžiausių privalumų – jūrą“, – dėstė prie visuomenės nuomonės formavimo prisidedantis viešas asmuo.

Tokį LVRA prezidentės vertinimą išplatinus didžiausiam internetinės žiniasklaidos portalui ir po to kilus visuomenės nepasitenkinimui, E. Šiškauskienė bando švelninti situaciją.

Palangos miesto savivaldybei atsiųstame laiške ji jau neigia savo žodžius ir tendencingumu kaltina ne tik E. Šiškauskienės mintis išplatinusį laikraštį „Vakarinė Palanga“, bet ir meta šešėlį kalbinusiai žurnalistei, kad ji neva vykdžiusi kažkieno užsakymą. Be to, ji savo atsiųstame rašte savivaldybei patikino, kad yra pasirengusi viešai atsiprašyti dėl šių netinkamai perteiktų minčių.

„Vakarinės Palangos“ redakcija mane patikino, kad E. Šiškauskienės žodžiai iškraipyti nebuvo, pokalbis su ja buvo įrašytas. Taigi, kuo Palanga, anot E. Šiškauskienės, atsilieka nuo kitų kurortų? Kad šaltą ir lietingą ankstyvo pavasario darbo dienos – ketvirtadienio – vakarą Palangos gatvėse nesibūriavo žmonės? Ar tokiu metu minias poilsiautojų gatvėse galima sutikti Birštone, Neringoje, Druskininkuose? Ar net didmiesčiuose?

Kodėl vėlų vakarą Palangos gatvėse žmonių pasigedusi LVRA vadovė mūsų kurorte neapsilanko savaitgaliais, kai žmonės turi išeigines, kai, pavyzdžiui, balandžio pradžioje svečiais buvo užpildyti miesto viešbučiai, o restoranuose lankytojai eilėje laukė laisvų vietų? Kalbėti apie tariamą Palangos atsilikimą E. Šiškauskienei, matyt, leidžia ir Statistikos departamento teikiama informacija apie kurortuose apsilankiusius turistus. Štai pernai Druskininkuose visose viešose (kartu su privačiomis) apgyvendinimo įstaigose užfiksuota apie 328 tūkst. žmonių, o Palangoje – tik 276 tūkst. poilsiautojų.

Ar galima patikėti, kad Palangoje per visus praėjusius metus neapsilankė nė 300 tūkst. žmonių? Niekam ne paslaptis, kad tiek poilsiautojų didžiausiame šalies kurorte vidurvasarį atvyksta per porą savaičių. Juolab, būna vasaros savaitgalių, kai Palanga ir Šventoji vos sutalpina apie 200 tūkst. svečių vienu metu.

Nenorėčiau tikėti, kad net 18 metų vadovaujanti LVRA prezidentė nesupranta, kad, skirtingai nei kituose Lietuvos kurortuose, didžiąją dalį poilsiautojų Palangoje pasiima privačiai nakvynės paslaugas teikiantys palangiškiai, kurie toli gražu mažiausiai galvoja apie tai, kaip perduoti duomenis Statistikos departamentui apie atvykusius savo svečius. Taigi turistų skaičius didžiausiame Lietuvos kurorte absoliučiai didžiąja dalimi lieka latentinis, o Lietuvos statistikos departamentas iš esmės turi tik tuos atvykusių turistų skaičius, kuriuos pateikia viešasis apgyvendinimo sektorius, turintis tik apie ketvirtadalį visų apgyvendinimo vietų visoje Palangoje ir Šventojoje.

Žongliruodama skaičiais LVRA prezidentė daro išvadą, kad Palangoje itin didelis sezoniškumas, kurio neva Birštone ir Druskininkuose nėra. Tačiau laikas atkreipti dėmesį, kad šiuose Dzūkijos kurortuose koncentruotu poilsiautojų antplūdžiu pasižyminčio kurortinio sezono iš viso nėra. Ten ištisus metus stebimas daugmaž vienodas poilsiautojų srautas, kurį privilioja ten teikiamos SPA ir sveikatinimo paslaugos sanatoriniuose kompleksuose.

O štai prie jūros esančioje Palangoje turime aiškų vasaros laikotarpį, kurio metu į mūsų kurortą atvyksta keliasdešimt kartų daugiau žmonių, nei kitu metų laiku. Natūralu, kad dauguma žmonių savo atostogas planuoja šiltuoju metų laikotarpiu, o poilsiautojams juk neįvesi atvykimo kvotos vasaros mėnesiais.

Palangoje per paskutiniuosius keletą metų pastatyta nemažai naujų uždarų kultūros, sporto objektų, ir tai akivaizdžiai padidino turistų srautus ne vasaros laikotarpiu. Natūralu, kad, be išplėtotos poilsio infrastruktūros, vasarą Palanga išnaudoja ir dar vieną privalumą, itin viliojantį poilsiautojus – jūrą. Pajūryje galima kurti kokias nori paslaugas, bet žiemos ir pavasario mėnesiais bent priartėti prie vasaros srautų yra neįmanoma, nes tuo metu jūra nėra viską lemiantis privalumas. Vadinasi, toks sezoniškumas, apie kokį kalba E. Šiškauskienė, Palangoje yra neišvengiamas, kaip ir kituose Europos pajūrio kurortuose. Ir nesvarbu, kur jie būtų – ar prie Baltijos, ar prie Viduržemio jūros.

Aišku, Palangai yra kur stiebtis, norint daugiau žmonių privilioti ne sezono metu. Tai ir yra daroma: savo planus netrukus ims įgyvendinti tarptautinis „Marriott“ tinklas, kuris Palangoje statys didelį SPA paslaugas teikiantį viešbutį. Dar šiemet turi prasidėti SPA ir sanatorinio gydymo „Eglės“ komplekso statybos. Kitų metų pabaigoje atidarysime baseiną su vandens pramogų zona ir pirčių kompleksu.

Apskritai Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, pagal pastarųjų trijų metų visas investicijas į kurorto infrastruktūrą Palanga gerokai lenkia visus Lietuvos kurortus. Tad kur čia įžvelgiamas mūsų atsilikimas?

O gal E. Šiškauskienei Palanga – labiausiai atsilikęs šalies kurortas todėl, kad ji per nuomą valdo apgyvendinimo paslaugas teikiančią įstaigą Birštone? Juk kaip susilaikysi nepagyrus savo kiemo? Kas, kad nepelnytai žeminant kitą.

Esu tikras, kad iš esmės yra ydinga lyginti ne prie jūros esančius ir pajūrio kurortus, kurie skirtingi savo prigimtimi, dydžiu. Dar blogiau nuteikia akivaizdžiai rodomos pastangos paniekinamai nuvertinti vienus kurortus, matyt, tam, kad būtų iškelti kiti.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, netgi su pasididžiavimu džiaugiuosi kiekvieno mūsų šalies kurorto ir kurortinės vietovės besikeičiančiu veidu: naujomis sanatorijomis, viešbučiais, kultūros ir sporto statiniais, Sniego arena, Kuršių marių krantinėmis, Lajų taku ir kitais reikšmingais Lietuvos turizmo objektais.

Galiausiai reikia suprasti, kad Lietuvos kurortai ir kurortinės vietovės turistus traukia ne savo panašumais, bet veikiau savo skirtumais – vieni renkasi poilsį prie ežero ar upės, kitus vilioja jūra. Palangą poilsiautojai renkasi dėl įvairiapusiškumo: galimybės mėgautis ramiu poilsiu, sveikatinimo ir SPA paslaugomis, kultūrinių ir sporto renginių gausa, šurmuliuojančia J. Basanavičiaus gatve ir neabejotinai – jūra. Svečių skaičius Palangoje kasmet vis auga, nepaisant to, kad LVRA prezidentei E. Šiškauskienei vieną žvarbų kovo ketvirtadienio vakarą ji pasirodė tuščia ir rami.