Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Virgilijus Alekna ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Dainių Gaižauską reikšdami nepasitikėjimą juo ir ragindami imtis konstruktyvaus darbo,  į neeilinį Komiteto posėdį įtraukiant klausimus susijusius su COVID-19 krize ir jos valdymu, korupcijos rizikos ir jos užkardymu, pasirengimu Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrai bei kibernetinio saugumo užtikrinimu koronaviruso akivaizdoje.

Parlamentarai prašo sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos pateikti informaciją apie koronaviruso epidemijos situaciją Lietuvoje bei pateikti analizę dėl galimo susirgimų augimo pradėjus švelninti karantino sąlygas ir epidemijos tolesnio suvaldymo planą, įskaitant prognozes dėl galimo šio susirgimo sezoniškumo.

Taip pat siūloma įtraukti klausimą dėl korupcijos rizikos ir jos užkardymo ekstremalios sveikatai situacijos metu, imtis Europos Tarybos kovos su korupcija stebėsenos įstaigos (GRECO) rekomendacijų (2020) 4) įgyvendinimo, į posėdį pakviečiant Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinai direktoriaus pareigas einančią Jovitą Petkuvienę.

„Keldami reikšmingą nepasitikėjimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku D. Gaižausku klausimą, kartu siūlome darbotvarkę, kuri atlieptų pandemijos iššūkius. Šios neeilinės krizės akivaizdoje NSGK turi imtis lyderystės ir ieškoti receptų dėl pandemijos ir iš jos sekančios krizės suvaldymo, situacijos prognozės, antros bangos grėsmių numatymo ir pasirengimo joms. Iki šiol tam daug dėmesio nebuvo skirta, tad raginame komitete imtis reikšmingo ir konstruktyvaus darbo“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narių grupė į Komiteto darbotvarkę taip pat ragina įtraukti pasirengimo Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrai klausimą ir imtis valstybės rezervo stiprinimo, globalių prekybos grandinių peržiūros, epidemijų poveikio nacionaliniam saugumui, bioterorizmo klausimų svarstymo.

Kartu parlamentarai į Komiteto darbotvarkę įtraukia klausimą dėl ž krizių valdymo sistemos (centro) sukūrimo bei ragina svarstyti Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą dėl ekstremalių situacijų valdymo organizavimo įgyvendinimo, pakviečiant posėdyje dalyvauti Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašūnienę bei Valstybės kontrolierių A. Dulkį (ar M. Macijauską).

Be šių klausimų, NSGK nariai į darbotvarkę siūlo įtraukti kibernetinio saugumo užtikrinimo valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-9 ligos plitimo grėsmės metu klausimo svarstymą, kviečiant  posėdyje dalyvauti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir Kibernetinio saugumo centro vadovą Rytį Rainį.

Pažymėdami, jog NSGK posėdžiai ne visuomet organizuojami konstruktyvaus darbo tradicija, parlamentarų grupė siūlo įtraukti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros dėl COVID-19 koordinavimo klausimo svarstymą, kviečiant švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Romą Baroną, Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro prof. Laimoną Griškevičių, Nacionalinio vėžio instituto l. e. p. direktorę prof. Sonatą Jarmalaitę, Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų centro prof. Aureliją Žvirblienę, Vilniaus Universiteto Botanikos ir genetikos katedros prof. Juozą Lazutką bei prof. Vytautą Kasiulevičių.

Galų gale Seimo narių grupė ragina į penktadienio neeilinio posėdžio darbotvarkę įtraukti situacijos su Baltarusijos pasieniu aptarimą. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Lietuva nėra pilnai uždariusi sienos, nors premjeras balandžio 1 d. apie tokią svarstomą galimybę minėjo. 

„Akivaizdu, jog iki šiol nežinome tikrosios situacijos dėl viruso išplitimo kaimyninėje Baltarusijoje, tačiau pasiekianti informacija verčia nerimauti. Dabar į šalį galima patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimais, matome ir didelius krovininių automobilių srautus bei eiles pasienyje. Iš vidaus reikalų ministrės laukiame atsakymų, kiek šiai dienai VSAT vadovas yra išdavęs tų išimtinių leidimų atvykti į Lietuvą, kaip tikrinami ir stebimi šie žmonės bei ar planuojamas visiškas sienos uždarymo scenarijus, jei taip, kokiomis aplinkybėmis?“, – teigė L. Kasčiūnas.