Minint Sovietų Sąjungos invazijos į Lietuvą 80-ąsias metines, Seimo nario, Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio siūlymu, Seimas vakarinio posėdžio metu tylos minute pagerbė visus nuo sovietinio režimo žuvusius ir ištremtus Lietuvos gyventojus.

1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos išsiųsta 17 ešelonų, išvežta 17 500 žmonių, tarp jų – 5060 vaikų. Pagal tautinę sudėtį iš 17 500 žmonių buvo 72,7 proc. lietuviai (11 991), 13,5 proc. – žydai (2 045), 10,4 proc. – lenkai (1 576). Tarp tremtinių daugiausia buvo politinio, karinio, ūkinio Lietuvos elito atstovų. Dalis 1941 m. ištremtų Lietuvos gyventojų buvo atvežti į Altajaus kraštą. Iš ten 1942 m. perkelti prie Laptevų jūros.

Trėmimai vienodai palietė visas tautines grupes, bet santykinai labiausiai trėmimų metu nukentėjo žydų bendruomenė – ištremta 1 proc. bendruomenės narių (lietuvių apie 0,5 proc.). 1941 m. Statistikos valdybos duomenimis, iki nacių okupacijos Lietuvoje žydų gyveno apie 208 000, jie sudarė 6,86 proc. Lietuvos gyventojų.

Iš viso per 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją, į Sibirą buvo ištremta beveik 300 tūkst. žmonių. Partizaniniame pasipriešinime Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau nei pusė. O dabartinei Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos teisių tęsėjos, vadovybei sunku pasmerkti stalinistines represijas ir totalitarinio režimo nusikaltimus. Ji iki šiol nepripažįsta okupacijos ir jos padarytos žalos.

„Tačiau Lietuva nepalūžo. Tarpukario Lietuvos valstybingumo sėkmės istorija sovietinių komunistinių teroristų pavergtų Lietuvos žmonių širdyse išliko visą okupacijos laikotarpį“, – sakė E. Zingeris.

Jo teigimu, pusę amžiaus trukusi Lietuvos sovietų-naciu-sovietų okupacija, priverstinis Lietuvos valstybingumo netekimas, beveik visam Vakarų pasauliui nepripažinus Lietuvos okupacijos ir bandant įveikti jos padarinius per atkurtos Nepriklausomybės 30-metį, mus įpareigoja ypatingai misijai – neleisti pasikartoti šiam tragiškam XX amžiaus patyrimui ir panašių totalitarinių režimų ekspansijai dabartiniame pasaulyje.

Todėl šiandien įspėjamasis Lietuvos balsas yra girdimas Europos Sąjungoje ir NATO. Pasak E. Zingerio, kitą savaitę, minint šias liūdno atminimo metines, turėsime progą apžvelgti, ar esame pasiruošę atremti šiuolaikines grėsmes. Prieš vis dar galimas invazijas šį kartą Lietuva gintųsi kitaip nei 1940 metais – jau būdama brandžia pilietine visuomene.

E. Zingeris taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandieninės Rusijos Dūmos bandymas atšaukti Sovietų Sąjungos 1989 m. gruodžio 24 d. Liaudies deputatų suvažiavimo priimtą Molotovo-Ribentropo niekšiško pakto pasmerkimą, abiejų parlamento rūmų priimtos Rusijos Konstitucijos pataisos (liepos 1 d. dėl jų dar vyks referendumas) rodo Rusijos norą dešimtmečiams pereiti į konfrontaciją su Vakarų pasauliu. „Manau, Lietuvos Prezidentui šiuo atveju būtina sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį“, – pridūrė Seimo narys.