Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haase ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti  545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo.

Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo kriterijai, vaistinių preparatų kompensavimo tvarkos ir reikalavimai nustatomi Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiais teisės aktais. Parlamentarai Teismo prašo išaiškinti, ar ministras neviršijo savo kompetencijos ribų ir ar kompensuojamųjų vaistų sąrašas bei kompensavimo tvarka neturėjo būti nustatyti išimtinai tik įstatyminiu reguliavimu.

„Nuo kovo 1-osios gydytojai galės išrašyti, o vaistinės išduoti tik pigiausią sąraše esantį vaistą. Sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, iš esmės nepagrįstai apribojo pacientų teises rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis. Kitaip tariant, mokėdami sveikatos draudimą pacientai negaus Konstitucijos garantuoto nemokamo gydymo. Pasiekėme  tokią situaciją, kad norėdami gydytis preparatais, kuriuos pritaikė gydytojas pacientui individualiai ir kurie yra patikimi bei veiksmingi, pacientai turės mokėti visą kainą, nes valstybė kompensuoja tik už pigiausius analogus. Manau, kad tai ne tik pažeidžia paciento teises, bet ir kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei“, – pažymėjo vienas iš kreipimosi į Teismą autorių A. Matulas.

Atlikus gyventojų apklausas, net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl pastebėto vaisto šalutinio poveikio ar komplikacijų negalėjo vartoti paskirto pigiausio vaisto ir gydytojui rekomendavus toliau vartojo tą patį vaistą, kuris išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Negaudami Valstybės kompensuojamojo vaisto  kainos dalies pacientai buvo priversti pirkti vaistą už visą kainą.

Be to, sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, yra tarpusavyje nesuderinti, prieštaringi, nėra aiškūs juose nustatytų normų pagrindai.

„Negana to, kad ministras savo įsakymais ir potvarkiais keičia kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainyną, ministro įsakymu vaistų tiekėjams ir pardavėjams numatyta administracinė atsakomybė už šių norminių dokumentų nepaisymą. Neįprasta praktika, kad administracines nuobaudas numatytų ministras, o ne kodeksai ar atskiri įstatymai“, – sako Seimo narė I. Haase.

Parlamentarai apeliuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką,  kurioje įtvirtinama nuostata, jog Sveikatos apsaugos ministerija turi pareigą vykdyti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata. Todėl nustatydama su asmens sveikatos priežiūra susijusį teisinį reguliavimą, Sveikatos apsaugos ministerija privalo paisyti ir iš minėtos Konstitucijos nuostatos išplaukiančių reikalavimų sukurti ir įgyvendinti tokią asmens sveikatos apsaugos sistemą, kuri veiksmingai užtikrintų inter alia prieinamą ir tinkamą asmens sveikatos priežiūrą (asmens sveikatos priežiūros paslaugas) bei konstitucinės asmens teisės į tokią sveikatos priežiūrą realizavimą.