2018.11.17

TS-LKD įpareigojo frakciją Seime siekti Vyriausybės mokesčių pertvarkos moratoriumo, o nepavykus – nepalaikyti viešąjį sektorių diskriminuojančio 2019 m. biudžeto

Šiandien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Taryba patvirtino rezoliuciją dėl „Dėl 2019 m. biudžeto projekto“.

Šiandien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Taryba patvirtino rezoliuciją dėl „Dėl 2019 m. biudžeto projekto“.

Rezoliucijoje Seimo TS-LKD frakcija įpareigota  reikalauti Vyriausybės nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos) darbuotojų ilgalaikę ligšiolinę atlyginimų kaitą ir informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvas 2019 ir 2020, 2021 metais pagal dabar pateiktą 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Taip pat siekti nepamatuotos ir biudžeto pajamas kasmet 300 mln. eur mažinančios mokesčių reformos moratoriumo, o minėtas lėšas nukreipti struktūrinėms viešojo sektoriaus reformoms ir konkrečiai – pedagogų, medikų ir kultūros darbuotojų ilgalaikei atlyginimų didinimo programai finansuoti.  Jei to nepavyks pasiekti, nepalaikyti šiuo metu vyriausybės pateikto 2019 m. valstybės biudžeto projekto.

Rezoliucijoje atkreiptas dėmesį į susikaupusias problemas, kurias savo kalboje pabrėžė ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Valstybės gyvenime ypač svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius ir viešosios paslaugos, kurias šis sektorius suteikia Lietuvos žmonėms: švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, nusikalstamumo kontrolės paslaugos.

Nors pastaruoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje auga labai sparčiai, po 9-10% per metus, tačiau viešojo sektoriaus atlyginimų augimas pastaruoju metu vis labiau atsilieka nuo vidutinių šalies atlyginimų augimo tempų, todėl atskirose viešojo sektoriaus srityse susiklosto vis gilesnė kritinė padėtis: kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių. Darbo vietos viešajame sektoriuje nepritraukia jaunų kvalifikuotų specialistų, dėl to viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos vis labiau atsilieka nuo Europinių kokybės standartų.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įvykdyta ultralibertarinė mokesčių reforma esmingai sumažino įplaukas į valstybės biudžetą (300 mln. eurų kasmet) kas labai susiaurino galimybes įgyvendinti būtinas struktūrines reformas bei tinkamai finansuoti viešąsias valstybės paslaugas. Realių ilgalaikių pasiūlymų kaip padidinti valstybės perskirstymą bei geriau finansuoti viešojo sektoriaus – pedagogų, medikų, kultūros darbuotojų ar dėstytojų atlyginimus iš vyriausybės nėra.

Rezoliucijos projektas „Dėl 2019 m. biudžeto projekto“ pridedamas.

TS-LKD Tarybos rezoliucija

                                                          DĖL 2019 METŲ BIUDŽETO PROJEKTO

TS-LKD Taryba

atsižvelgdama į tai, kad valstybės gyvenime ypatingai svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius ir viešosios paslaugos, kurias šis sektorius suteikia Lietuvos žmonėms: švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, nusikalstamumo kontrolės paslaugos;

atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu tebesitęsiant sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi labai palankias ekonomines aplinkybes inicijuoti ir finansuoti reikalingas viešojo sektoriaus struktūrines reformas, kurios padėtų pamatus tolesnei tvariai ekonomikos plėtrai, tolygesnei socialinei gerovei bei mažintų socialinę atskirtį;

atsižvelgdama į tai, kad nors pastaruoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje auga labai sparčiai, po 9-10% per metus; tačiau viešojo sektoriaus atlyginimų augimas pastaruoju metu vis labiau atsilieka nuo vidutinių šalies atlyginimų augimo tempų, todėl kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių; darbo vietos viešajame sektoriuje nepritraukia jaunų kvalifikuotų specialistų; dėl to viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos vis labiau atsilieka nuo Europinių kokybės standartų;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva turi siekti, jog viešasis sektorius Lietuvoje savo teikiamų paslaugų kokybe ir darbo sąlygomis lygiuotųsi į geriausią pasaulinę patirtį, kuri yra apibendrinta daugelyje EBPO atliktų tyrimų; šie EBPO sukaupti duomenys turėtų tapti siekiniu Lietuvai, sprendžiant viešojo sektoriaus plėtros, pertvarkos ir finansavimo iššūkius; pvz., EBPO atlikti tyrimai rodo, kad EBPO šalyse vidutiniai mokytojų atlyginimai yra vidutiniškai 20% didesni nei tų šalių VDU, o medikų daugiau nei 2,6 karto;

apgailestaudama, kad TS-LKD Frakcijos nariai susidūrė su skandalinga situacija, kad S.Skvernelio Vyriausybės nariai šiuo metu Seime svarstant kitų metų biudžeto projektą, neranda laiko savo darbotvarkėse atvykti į posėdžius ar tiesiog bijo bei vengia pristatyti savo kuruojamų sričių planų bei konkrečiai pateikti informaciją apie planuojamus viešojo sektoriaus atlyginimus kitąmet ir nepateikia jokio sisteminio plano kaip spręsti vis didėjančią viešojo sektoriaus (pedagogų, medikų, kultūros darbuotojų) atlyginimų santykinio atsilikimo nuo šalies vidurkio problemą;

Konstatuoja:

– S.Skvernelio vyriausybės įvykdyta ultralibertarinė mokesčių reforma esmingai sumažino įplaukas į valstybės biudžetą (300 mln. eur kasmet) kas labai susiaurino galimybes įgyvendinti būtinas struktūrines reformas bei tinkamai finansuoti viešąsias valstybės paslaugas. Realių ilgalaikių pasiūlymų kaip padidinti valstybės perskirstymą bei geriau finansuoti viešojo sektoriaus – pedagogų, medikų, kultūros darbuotojų ar dėstytojų atlyginimus iš vyriausybės nėra.

– Siūlomo 2019 m. biudžeto projekcijos yra nepamatuotai optimistiškos. Paremtos tikėjimu, kad bus stipriai pagerintas pajamų administravimas bei sumažintas šešėlis, tačiau realių veiksmų ar reformų šiose srityse nesiūlant.

– Nors paskutiniu metu yra visos galimybės didinti biudžeto rezervą bei didėjant pasaulio ekonomikos tolesnio augimo neapibrėžtumui pasiruošti galimiems ekonominiams šokams, tačiau tai visiškai neatsispindi biudžeto projekte. Priešingai, yra vykdoma prociklinė fiskalinė politika, kuri tik dar labiau prisideda prie Lietuvos finansų sistemos pažeidžiamumo.

– Nepaisant ne vieną kartą politikų ir įvairių valdžios institucijų deklaruoto siekio didesniais mokytojų atlyginimais įtvirtinti mokytojų profesijos prestižą, vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 ir 2020 taps lygūs arba net mažesni už VDU, nors 2009 metais vidutiniai mokytojų atlyginimai buvo 30% didesni nei VDU; tai lemia, kad dėl infliacijos didėjant kainoms mokytojų perkamoji per paskutinius 10 metus yra sumažėjusi 15%, tuo tarpu per tą patį laikotarpį vidutinė Lietuvos žmonių perkamoji galia yra išaugusi 25%;

–  EBPO šalių mokytojų ir gydytojų su atlyginimai palyginus su bendruoju VDU yra atitinkamai 20 proc. bei 2,6 karto didesni. Norint Lietuvoje pasiekti šį santykį mokytojų atlyginimai turėtų augti +30proc. iki 1095 EUR, o gydytojų +50proc. iki 2480 EUR. Tuo tarpu vyriausybės siūlomi pokyčiai fokusuojasi į nežymius atlyginimų didinimus, kas nesprendžia klausimo iš esmės. Neaiškūs imituojamų reformų tikslai ir kokio poveikio ar efekto laukiama. Numatyti reikšmingi atlygio augimai tik teismų sistemos darbuotojams – prokurorų ir teisėjų planuojamas mėnesinis atlygio augimas yra apie + 350 Eur. Tuo tarpu mokytojams skiriama suma leis padidinti vidutinį darbo užmokestį tik apie +10 proc. (tiek, kiek ir taip auga vidutinis šalies darbo užmokestis).

– Centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. Nuo 2018 metų pakeitus savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, Seimui ir Vyriausybei priimant savivaldybių pajamas mažinančias sprendimus, įskaitant ir dėl neapmokestinamąsias pajamas (NPD) didinimo, savivaldybėms kompensuojama tik 50 proc. netektų pajamų. Prognozuojama, kad dėl GPM netekčių pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažės net 48 savivaldybėms. Kadangi GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, o GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų, o tai žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą, reikalaujame kuo skubiau pakeisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą numatant kompensuoti visas dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų savivaldybių biudžetų netektis. Vyriausybė ignoruodama 50-ies savivaldybių merų poziciją ir, nepaisant augančios ekonomikos, suplanuotuose 2019 m. savivaldybių biudžetų pajamose sumažindama savivaldos finansavimą, taip pat nenumatydama padengti infliacijos ir kainų augimo lemiamą neišvengiamą savivaldybių išlaidų didėjimą, kam reikėtų skirti iki 40 mln. eurų, tuo reikšmingai apsunkino savivaldybių finansinę padėtį kitąmet.

Nutaria įpareigoti TS-LKD Frakciją Seime:

– reikalauti Vyriausybės nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos) darbuotojų ilgalaikę ligšiolinę atlyginimų kaitą ir informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvas 2019 ir 2020, 2021 metais pagal dabar pateiktą 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą;

– siekti nepamatuotos ir biudžeto pajamas kasmet 300 mln. eur mažinančios mokesčių reformos moratoriumo; o minėtas lėšas nukreipti pedagogų, medikų ir kultūros darbuotojų ilgalaikei atlyginimų didinimo programai finansuoti.  Jei to nepavyks pasiekti, nepalaikyti šiuo metu vyriausybės pateikto 2019 m. valstybės biudžeto projekto.

Gabrielius Landsbergis
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

/9 1

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų