Ukrainai – būti ar nebūti.

Rusijai (Kremliui) reikia, kad Ukrainos nebūtų.

Savarankiškos ir nerusiškos Ukrainos, kuri gimsta kaip iššūkis – kad nebūtų.

Skaičiavo, kad ilgalaikis, kankinantis kraujo nuleidimas, kuris štai tęsiasi su motinų raudomis jau penkerius metus, privers Ukrainą atsisakyti savęs, grįžti į pusiau kolonijinį satelitės statusą. Tas egzaminas dar ateis po prezidento rinkimų.

Ten siūloma rinktis kitaip, negu Lietuvoje – tarp žinomo ir nežinomo. Tarp žmogaus ir kaukės. Kas po kauke – atsiskleis tuo atveju, kai/jei laimėjusi nežinomybė turės atsiskleisti veiksmais.

Kol kas žada vienašališkai nutraukti ugnį. Šaudynes ir žudynes, bet su kuo? Susitariant su kuo? Jei su V. Putinu – būtų puiku. Jei su amžinatilsį Zacharčenka, tąsyk vien tįsta tęsiami dūmai, o be ugnies jų nebūna.

Gal nežinomasis Naisių berniukas Ukrainoje yra slaptasis protokolas, kuris nustebins pasaulį? Tada jį pavaišintų arbatėle. Saugokis, berniuk, ne priešų, o draugų.

O kuria puse ir kurlink kris Ukrainos korta, nežino nė Kremliaus šamanai. Manykim.

Tik išgirsim lošėjo apreiškimą – jūsų korta mušta!

Veiksmai, tos ar kitos Ukrainos veiksmai bus atsakymas.