Penktadienį, lapkričio 3 d. vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje įvyko 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos (URM) biudžeto projekto svarstymas. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis 2018 metų URM biudžetą vadina diplomatinės tarnybos žlugdymu.

Pagal pristatytą biudžeto projektą, 2018 m. URM lieka mažiausiai finansuojama ministerija iš visų, kuriai skiriami asignavimai tesiekia 83,2 mln. eurų. Tik 2017-aisiais URM biudžetas pasiekė ikikrizinį 2008-ųjų lygį, tačiau pagal numatomą projektą iki 2020-ųjų ministerijos biudžetas išliks „įšaldytas“, net neatsižvelgiant į infliacijos lygį. Todėl faktiškai ministerijos finansiniai ir tuo pačiu praktiniai pajėgumai mažės.

Žvelgiant į atskiras ministerijos vykdomas programas, pagrindinės iš jų – užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo – biudžetas padidėja vos 600 tūkst. eurų, iš kurių didelė dalis bus skiriama valstybės šimtmečio minėjimo renginiams. Iš viso URM biudžete tam numatyta 440 tūkst. eurų, nors tai yra papildoma funkcija ministerijai. Taigi didėjimas kitais metais tiesioginei diplomatinei veiklai yra dar mažesnis nei matomas iš skaičių.

„Iš 12,2 mln. eurų, skirtų užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo programai, net 8,78 mln. eurų skiriama Lietuvos įmokoms tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos, NATO, Europos Taryba bei kitose. Tad apie kokį kryptingą užsienio politikos formavimą galima kalbėti, kai tam lieka vos 3,5 mln. eurų per metus?“, – biudžeto projektą komentavo A. Ažubalis.

Iš kiek daugiau nei 83 mln. eurų vos 3,5 mln. eurų yra skiriami realiai užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklai. Visa kita – diplomatinės tarnybos kasdienio veikimo užtikrinimui, t. y. pastatų remontui ir išlaikymui, nuompinigių atstatymui ir dėl valiutų kursų išaugusių kaštų kompensavimui, diplomatinių atstovybių saugumo užtikrinimui bei kitoms ūkinėms reikmėms. Toks biudžetas neleidžia kelti bent kiek rimtesnių politinių uždavinių diplomatinei tarnybai.

„Įprasta suvokti diplomatinę tarnybą kaip valstybės nacionalinio saugumo priešakinėse linijose veikiančią žinybą. Tačiau tiek buvusi, tiek dabartinė Vyriausybė ir šešerius metus ministerijai vadovaujantis Linas Linkevičius, yra linkę URM laikyti podukra valstybės gynyboje. Todėl esamame geopolitiniame fone, kai diplomatinė tarnyba susiduria su vis didesniais iššūkiais atstovaujant Lietuvos pozicijas ir interesus tarptautinėje erdvėje, ne tik kad negalime kalbėti apie jos stiprinimą, bet iš principo matome jos žlugdymą“, – situaciją kritikavo A. Ažubalis.

Jo teigimu, „įprastas Vyriausybės siūlymas, kad parlamentarai, siekiantys padidinti URM biudžetą, turi nurodyti lėšų šaltinį, liudija viena – Vyriausybės politinės valios ir supratimo užsienio reikaluose stoką“, – apibendrino A. Ažubalis.