TS-LKD
2018.01.04

V. Ušackas. Užsienio politika 2018-aisias: nuo karo grėsmės iki istorinių galimybių Lietuvai

Galingiausiųjų kabinetuose baigiamos dėlioti strateginės gairės, neabejotinai stipriau ar silpniau blaškys ir Lietuvą.

Pasitinkant 2018-uosius, pasitinkame ir politinius vėjus iš Vakarų ir Rytų.

Galingiausiųjų kabinetuose baigiamos dėlioti strateginės gairės, neabejotinai stipriau ar silpniau blaškys ir Lietuvą. Kai ką galima nuspėti jau dabar. Kai kur galime suvaldyti mums tenkančias rizikas ar net paversti jas unikaliomis galimybėmis. Analizuodamas pastarųjų metų geopolitines ir ekonomines tendencijas, dalinuosi įžvalgomis dėl šalių, kurių raida daro didžiausią poveikį Lietuvai.

JAV: D. Trumpas tik pradeda

Šie metai buvo svarbūs ne tik Amerikai, bet ir visam Pasauliui, kai bandėme suprasti, kas toks yra bei kokią užsienio politiką vykdys naujasis prezidentas Donaldas Trumpas. Priešingai Lietuvoje diegtoms užsienio politikos vairininkų pranašystėms – košmaras neįvyko, o D. Trumpas Rusijos užsienio politikos doktrinos nevykdo. Tuo metu JAV administracija net sustiprino savo įsipareigojimus NATO bei paragino kitas valstybes nares reikiamai investuoti į bendrą gynybą.

Vis dėlto atsisakymas naujoje nacionalinio saugumo doktrinoje paminėti kovą už universalias žmogaus teises ir laisves, ryškėjančios izoliacinės tendencijos užsienio prekyboje, išstojimas iš Klimato kaitos Paryžiaus įsipareigojimų, o taip pat vienašališkas sprendimas dėl Jeruzalės bei grasinimai pasitraukti iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos, įneša netikrumo dėl JAV pasaulinės lyderystės. Tradiciniai JAV sąjungininkai – Europa, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja ir kitos šalys 2018-uosius pasitinka su nenuspėjamumo jausmu. Ypač dėl didžiausią tarptautinę įtampą keliančios Šiaurės Korėjos branduolinės programos.

Š. Korėja: niekas neišvengtų aukų

Rusiją ir. Kiniją D. Trumpas pavadino „revizionistinėmis šalimis” ir „konkuruojančiomis jėgomis”, tačiau čia pat pridūrė sieksiąs su jomis dirbti sprendžiant svarbiausias tarptautinio saugumo problemas.

Akivaizdu, kad visų pirma omenyje turėta Šiaurės Korėja. Šios šalies užrištas „Gordijaus mazgas” supintas iš Ramiojo vandenyno šalių tarpusavio saugumo priklausomybės. Tai reiškia, kad karinio konflikto atveju nei viena iš pagrindinių šalių neapsieitų be dramatiškų aukų ir praradimų. Greičiausiai 2018-ųjų pabaigoje prieisime prie diplomatinio proceso, kai sankcijos Š. Korėjai, pastiprinta JAV sąjungininkų karinė atgrasa bei JTO ar kelių valstybių kontroliuojama Šiaurės Korėjos branduolinė programa egzistuos kartu.

Lenkija: istorinė galimybė Lietuvai

Lenkija ir toliau turėtų stebinti savo ekonominiu ir politiniu atsparumu.

„Be Lenkijos mes galime, bet su Lenkija mes – galingi”. Tai istorinė aksioma. Istorija vėl patikrins mus. Lenkijos abejotini konstituciniai pakeitimai meta dėmę skaidriai demokratinei tradicijai. Europos Komisija auklės, o dauguma ES valstybių narių gal net bandys bausti Lenkiją. Mūsų sesuo sieks sąjungininkų, neatsisakydama savo principų. Tad pagaliau vėl matysime Vilniuje Lenkijos vadovus dėl savų interesų. Klausimas, kaip į tai atsakys Lietuvos vadovai ir politinis elitas. Ar išnaudosime šį svarbiausio strateginio partnerio atsigręžimą į Lietuvą, pagaliau parodydami lyderystę ir politinę brandą? Jei įteisinsime pavardžių rašymą nebaugindami savęs ir kitų. Jei sucementuosime regioninę lyderystę. Jei išdrįsime pareikalauti už palankų Lenkijai balsą ES Vadovų Taryboje daugiau Lenkijos, o kartu – ir JAV karių Lietuvoje, energetikos ir transporto jungčių pagreitinimo. Tai bus istoriniai žingsniai ir mūsų lyderystės lakmuso popierėlis.

Brexit: Sičio lobių alkis

2018-ieji stebins lietuvius ES ir Jungtinės Karalystės (JK) pragmatiškos politikos pamokomis. Tai principai, pozicija ir didžiavalstybininkiškumas, paremtas ilgalaike JK imperine patirtimi bei pastaraisiais dešimtmečiais populiarios žiniasklaidos vykdyta antieuropietiška kampanija. Derybų dėl JK išstojimo iš Sąjungos pabaigoje, ES, o tai reiškia ir Lietuvos piliečiams, bus suteiktos lygiausios teisės, siekiant išlaikyti Britanijai taip svarbius komercinius ryšius su Europa. Viskas paprasta. ES rinka beveik 10 kartų didesnė už vietinę JK. Ir tai yra derybų ašis. O čia ir D. Trumpo izoliacinė politika, sprendimai dėl Irano, Jeruzalės, Klimato kaitos ir kt. tik dar labiau vertybiškai susies JK ir ES. Savo ruožtu Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, o paskui jas ir kitos ES narės sieks kaip galima ilgiau išnaudoti neapibrėžtumą dėl būsimų JK ekonominių santykių su daug galingesne ir svarbesne Britanijai partnere. Visi žiūri į Londono Sičio kapitalą, o svarbiausia – žmogiškuosius resursus.

Lietuvai – tai iššūkis ir galimybė agresyviau siūlyti palankiausias sąlygas JK įsikūrusiam kapitalui ir atrasti iki šiol geriausiai išsaugotą paslaptį.

ES: politinis nusivylimas gimdys reformas

Nors Europos Sąjungoje (ES) kyla ekonomika ir mažėja nedarbas, politinis nusivylimas ES politika ir institucijomis, su retomis išimtimis (kaip pavyzdžiui – Lietuvoje), vyraus ir toliau. Užsitęsusios Vokietijos koalicinės derybos apriboja Angelos Merkel lyderystę Europos ir Pasaulio politikoje, kurios taip reikia 27 šalių sąjungai. Kita vertus, tai suteikia laiko Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui įrodyti, kad šalis keičiasi – ten priimami lankstesni darbo santykių įstatymai, ruošiamas paketas žemės ūkio reformai. 2018-aisiais E. Macronas imsis ir konsititucinės reformos. Sukūrus prielaidas labiau konkurencingai ir mažiau biurokratinei Prancūzijai, E. Macronas įgis reikiamus politinius reitingus ir kartu su Angela Merkel galės imti reformuoti pačią ES. Tad 2018-ųjų viduryje matysime naujus „lanksčios ir kelių greičių” ES raidos kontūrus.

ES ir Lietuva: iššūkis politiniam elitui

„Lanksčios ir kelių greičių ES” raida mes iššūkį ir Lietuvos politiniam elitui. ES raidos planas numato, kad gilesnei integracijai pasiruošusios šalys, pavyzdžiui bendram biudžetui ir mokesčiams ar bendrai gynybos politikai, galėtų tai daryti nelaukdamos kitų šalių valios ir norų. Tad turime pasirinkimą. Būti ES branduolio dalimi su Prancūzija ir Vokietija, tačiau čia būti be svarbiausių partnerių – Lenkijos ir Skandinavijos šalių.

Arba likti periferijoje, neprisiimant galimų įsipareigojimų dėl bendro Eurozonos biudžeto ir bendrų mokesčių, kurie trumpalaikėje perspektyvoje uždėtų apynasrį Lietuvos mokestiniams pranašumams ir mažintų mūsų konkurencingumą. Priimant šiuos sprendimus lemiamą vaidmenį atliks Prezidentė, kurios laikysena kitąmet sulauks daug atidesnio dėmesio ir kritikos. Ypač po daugelį nustebinusios Lietuvos laikysenos, kai neatsižvelgiant į kitų užsienio politikos formuotojų nuomonę, pasmerktas D. Trumpo sprendimas dėl Jeruzalės. Dar atidžiau bus stebima, ar galimai siekiant tolesnės karjeros Briuselyje, tokiu būdu nesiekiama pataikauti ES sunkiasvorių pozicijoms.

Indija ir Kinija: galios svertai krypsta į Aziją

Po paskutinio Partijos suvažiavimo Kinijos Prezidentas XI Jinping užsitikrino beprecedentę, didžiausią nuo Mao Zedong laikų politinę įtaką. Tai didžiulis pripažinimas, bet ne šimtaprocentinis lojalumas. Juolab, Kinija susiduria su giliomis vidinėmis problemomis. Jos demografinis ir ekonominis augimas pamažu lėtėja. Socialinė atskirtis auga. Išoriniai iššūkiai taip pat pareikalaus aktyvesnės Kinijos diplomatinės politikos nuo Šiaurės Korėjos iki Afganistano, Mianmaro ir kitų karštų regionų.

Kinija vis labiau susidurs su dilema: kaip atsakyti į JAV deleguojamą, perduodamą atsakomybę spręsti ir investuoti. Jos demografinis ir ekonominis augimas pamažu lėtėja. Socialinė atskirtis auga. Išoriniai iššūkiai taip pat pareikalaus aktyvesnės Kinijos diplomatinės politikos nuo Šiaurės Korėjos iki Afganistano, Mianmaro ir kitų karštų regionų. Kinija vis labiau susidurs su dilema: kaip atsakyti į JAV deleguojamą, perduodamą atsakomybę spręsti ir investuoti į tarptautinės politikos ir taikos užtikrinimo misijas.

Tuo metu Indija primins apie save. Ne tik, kaip didžiausia Pasaulio demokratinė valstybė, bet ir sparčiausiai auganti G-20 ekonomika. Labiausiai auganti demografiškai, Indija vis agresyviau pozicionuos save kaip alternatyvą Kinijos „Šilko keliui”, stiprindama ryšius su JAV ir ES, o taip pat burdama regiono politinį ir intelektualinį elitą į „Azijos Davos” dialogą.

„Rytų fronte nieko naujo”

Rusija perrinks V. Putiną be vizijos, be misijos ir be ateities. Tiesiog tam, kad išgyventų. Apsvaigusi ir mobilizuota tauta bus priversta ir toliau oponuoti įpirštam JAV bei ES priešui. Tačiau 2018-ųjų pabaigoje ji turėtų pradėti atsikvošėti ir kritiškiau vertinti Kremliaus propagandą. Žmonėms pabos naujienos dėl besitęsiančio Rusijos įsitraukimo į karus Sirijoje ir Ukrainoje.

ES ir JAV sankcijos toliau galios Rusijos atžvilgiu. Kartu gyvuos ir dvišalių santykių aktyvesnio vystymosi perspektyva, kurios sankcijos nepaveikė. Rusijoje inletektualai, pilietinė visuomenė ir net didelė dalis oligarchų pradės švelniai (griežčiau – 2019-aisiais) reikalauti iš V. Putino ekonominių ir net struktūrinių reformų. Jis nenoriai, bet bus priverstas apie tai kalbėti. Dėl gilių demografinių pokyčių ir finansinių rezervų išeikvojimo, vyriausybė pradės įgyvendinti labai nepopuliarią pensijų reformą. Tai sukels ne tik pensinio amžiaus žmonių dalies nepasitenkinimą.
Visa tai ribos karinių avantiūrų galimybes. V. Putinas stengsis rodytis ne tik kaip karvedys, bet ir kaip taikdarys. Viešai ir aktyviai įsitrauks į Sirijos susitaikymo procesą bei toliau kaltins Ukrainą apie neva jos nenorą įgyvendinti Minsko susitarimus.

Vygaudas Ušackas – ambasadorius, KTU Europos Instituto direktorius, TS-LKD narys

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų