Tai jiems svarbiausia. I.Rozovai net neduota užduotis ten kalbėti. Reikia tiesiog dalyvauti su parlamentaro mandatu.

Viena vertus, reikia džiaugtis, kad Lietuvoje Kremlius sugeba tik tiek. Latvijoje yra blogiau. Ten panašaus pobūdžio veikėjai patenka į Europos Parlamentą ir veikia daug garsiau. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Už I.Rozovos veiklą atsakomybė tenka sąrašui, su kuriuo ji pateko į Seimą. Be Valdemaro Tomaševskio sprendimo atvirai su Kremliumi dirbančios parlamentarės mūsų Seime nebūtų. Ji yra frakcijos, kuriai iki šiol vadovavo paskirtoji vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, narė. Be frakcijos seniūno parašo į jokias komandiruotes niekas neišleidžia.

Vadinasi, Ortodoksų asamblėja jokių klausimų R.Tamašunienei nesukėlė. Ji, kiek supratau, nesiaiškino nei su VSD, nei konsultavosi su Seimo vadovybe. Beje, vidaus reikalų sistemoje Lietuvoje veikiančių Kremliaus žvalgybų interesų yra labai daug – ypač pasienis. Šiam ministrui reikia turėti ypač atsparią valstybinę nuovoką.

Dar viena blogesnė aplinkybė nei Latvijoje yra ta, kad I. Rozova yra Seimo valdančiosios daugumos atstovė. Už jos veiklą atsakomybę turėtų prisiimti ir Ramūnas Karbauskis, ir visam Seimui vadovaujantis Viktoras Pranckietis. Jiems turėtų rūpėti visos aplinkybės, susijusios su šios Seimo narės veikla. Ar jie domėjosi, kodėl jų koalicijos narei nebuvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija? Ar kreipėsi dėl to į Valstybės saugumo departamentą (VSD) jau tada, kai leidimas nebuvo išduotas?