Seimo dauguma atmetė mano įstatymo projektą, kuriuo siūliau garantuoti žmonėms, kad jų vidutinės pensijos, lyginant su vidutine alga, nebus mažesnės nei Seimo nustatyta riba.

Ją galėjome nustatyti bent jau nemažesnę nei yra dabar. Deja, toks reikalavimas pasirodė esąs per didelis. Bėgimas nuo problemų jų neišspręs – anksčiau ar vėliau tą išmoksta kiekvienas savarankiškas suaugęs žmogus. Lygiai taip pat instinktyviai „išmokstame“ pokyčių savo gyvenime siekti tuomet, kai jie gali atnešti mums ką nors gero, o ne savidestrukcinio. Iš pradžių šokiravo, dabar tiesiog nenustoja stebinti tai, kad valdančioji koalicija dažnai elgiasi visiškai priešingai. Vienas iš tokio elgesio kiekvienam Lietuvos piliečiui skausmingų pavyzdžių yra žongliravimas „tiksinčia“ socialinio draudimo sistema. Pagal  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas prognozes, vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, nuosekliai kris nuo 36 proc. šiemet iki 24 proc. 2035 metais. Pakelkite rankas tie, kurie žinodami tokios varganos pensijos prognozes, tebenorite mokėti tam skirtus mokesčius šiandien? O kurie tikitės, kad jauni žmonės ras motyvacijos neišvykti gyvenimui ir senatvei užsidirbti į užsienį?

Ši tema jau seniai pritemdė džiaugsmą dėl atsiradusių galimybių laisvai judėti po Europą. Atrodo, kai kurie prieš daugiau nei dešimtmetį taip apsidžiaugė atsivėrusiomis sienomis, kad pamiršo rūpintis tuo, kad kas nors norėtų likti ir tėvynėje. Mūsų Vyriausybė dar prieš penkerius metus patvirtino „Sodros“ reformos gaires, kuriose numatėme priemones taisyti socialinio draudimo sistemą taip, kad nepaisant blogėjančios demografinės Lietuvos padėties, santykinės pensijos pasiektų ES vidurkį ‒ 40 proc., lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Vietoje to, kad tęstų šį kelią, dabartinė valdančioji koalicija teikia įstatymų paketą, kurį įgyvendinant, jų pačių skaičiavimais, santykinė pensija nuvertės tikrai ne simboliškai. Lyg to būtų mažai, priiminėjant socialinio draudimo įstatymų paketą vyksta audringos veiklos imitacija. Nors nesugebama paaiškinti, iš ko žadama finansuoti didesnes senatvės pensijas, rimtu veidu diskutuojama apie galimą socialinio draudimo mokesčio sumažinimą ar „lubų“ nustatymą turtingiesiems. Išgirdote teisingai: tokie pasiūlymai sklando žadant padidinti pensijas ir nepasakant (o gal neturint?), iš ko. Būtent pagrįsto ir realaus finansavimo šaltinio nenurodymas trukdo šių įstatymų projektų svarstymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK). Jo nariai nesame kamikadzės, kad ir taip „tiksinčią“ socialinio draudimo sistema paleistume į orą. Tai, kad siūlomas „sprendimas“ iš tikrųjų nepateikia jokio sprendimo, iš dalies paaiškina pačių valdančiųjų vykdomą klausimo vilkinimą.

Didžiąją dalį pataisų socialinio draudimo įstatymų paketui yra užregistravę Darbo partijos atstovai, nors patį paketą teikia jų deleguota ministrė. Tuo tarpu darbietė Seimo pirmininkė susirūpinusi vis papriekaištauja SRDK, kad jis per lėtai svarsto keliasdešimt jos bendrapartiečių pateiktų pataisų, o tuo metu, kai komitetas galėtų posėdžiauti, organizuojami „tušti“ Seimo posėdžiai dėl, palyginus, antraeilių ir trečiaeilių klausimų. Iš šio spektaklio visuomenei panašu, kad valdantieji tiesiog neturi atsakymų, kaip pertvarkyti socialinio draudimo sistemą (o ir darbo santykius), bet garsiai tą pasakyti bijo. Maža to, ministrė A. Pabedinskienė Seimo salėje tvirtina, kad apie pensijų nuvertinimą ji nėra girdėjusi, o juk jos pačios ministerija pateikė SRDK tai įrodančius skaičiavimus. Būtų komiška, jei nebūtų graudu. Šių metų pradžioje kasdien praradome po 46 žmones dėl gimstamumą lenkiančio mirtingumo ir po 75 ‒ dėl emigracijos. Laikas eina, žmonių mažėja, o neveiksminga valdančioji dauguma tik tempia brangų laiką.