Metams baigiantis ir vėl skaičiuojame biudžeto pajamas ir išlaidas, kurių liūto dalį sudaro Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, suformuojamas iš kelių svarbiausių šaltinių. Vienas iš jų – savarankiškai dirbančių asmenų įmokos, kurios kitais metais sudarys apie 1060 eurų metams vienam asmeniui.

Kitas šaltinis – valstybės įmoka už valstybės draudžiamus asmenis. 2018 m. valstybė draudė 1553 tūkst. žmonių, o 2019 m. numato drausti šiek tiek mažiau – 1507 tūkstančius. Už vieną draudžiamą asmenį 2019 m. valstybė mokės 373 eurus metams. Kita įmoka yra savarankiškai besidraudžiančių asmenų (namų šeimininkės, bedarbiai neregistruoti darbo biržoje, dirbantieji pagal patentą ir panašiai). Ji sieks 430 eurų metams vienam asmeniui.

Dar viena didelė šio pyrago dalis – valstybės asignavimai, kurie turi būti pervesti į PSDF biudžetą už funkcijas, kurias fondo biudžetui nurodė vykdyti valstybė. Tokių funkcijų, kaip antai, prevencinės programos, dantų protezavimas, būtinoji pagalba nedraustiems asmenims, imuno profilaktikos programa, kraujo donorystė, ortopedinės technikos priemonės ir kt. valstybė nurodė vykdyti už 152,2 mln. eurų, tačiau 2019 m. žada skirti 36,4 mln. arba 7 mln. daugiau nei 2018 m. Fondo biudžetą dar sudarys valstybės lėšos už būtinąją pagalbą gyvybei gelbėti ir išsaugoti (šią prievolę 2013 m. konstatavo Konstitucinis teismas savo nutarimu). Šiai funkcijai vykdyti valstybė privalo skirti 58 mln. eurų, tačiau 2019 m. tam neskirta nė vieno cento.

Štai toks margas PSDF pyragas, tačiau ar gardus? 2019 m. PSDF biudžeto augimas numatytas 296 mln. eurų, arba 17 proc., lyginant su 2018 m. biudžete skirtomis lėšomis, o lyginant su 2018 m skirtomis lėšomis ir panaudotomis rezervo lėšomis, biudžetas didėja 10 proc. Augimas būtų lyg ir didelis, tačiau 2019 m. fondo biudžetas išimtinai didėja dirbančių ir savarankiškai įmokas mokančių asmenų sąskaita. Tai sudaro 226 mln. eurų. Šios įmokos labai priklauso nuo ekonomikos augimo ir jeigu prasidės ekonominis nuosmukis, kaip yra prognozuojama, PSDF biudžetas patirs didžiulius nuostolius.

Kompensuoti jų nebūtų iš kur, nes nėra sukaupta ryškesnio rezervo. Keletą pastarųjų metų augant ekonomikai, deja, valstybė ir 2019 m. nevykdo savo įsipareigojimų ir, drįstu teigti, kad toliau apvaginėja pacientus ir medikus, nes vietoje 210 mln. eurų, kuriuos turi pervesti į PSDF biudžetą (152 už valstybės nurodytų funkcijų vykdymą ir 58 mln. būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti, užtikrinti), 2019 m. tam numatoma skirti vos 36 mln. eurų. Valstybė į PSDF biudžetą neperves privalomų 174 mln. eurų.

2019 m. PSDF biudžete lėšos paslaugoms apmokėti didės 197 mln. eurų. Būtent iš šios eilutės yra didinami medikų atlyginimai, perkami medikamentai ir kitos medicininės priemonės gydymo įstaigose. 150 mln. eurų šios sumos bus panaudoti 2018 m. įsipareigojimams vykdyti per 2019 metus. Vadinasi, medikų atlyginimams didinti ir iš esmės paslaugų kokybei gerinti 2019 m. lieka tik apie 48 mln. eurų.

Tad drąsiai galime teigti, kad įvykdyti Vyriausybės duotus įsipareigojimus – gerokai didinti medikų atlyginimus, kol jie 2020 m. pasieks gydytojų – 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), o viduriniojo medicinos personalo – 1,5 VDU – nebus įgyvendinti, nebent vėl bus naudojamos rezervo lėšos, o tokiu atveju nebus kaupiamas reikalingas rezervas.

Ir vėl kartojasi situacija, kai lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, lyginat pagal BVP, Lietuvoje ir toliau bus vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o 2019 m. PSDF biudžeto augimas, kaip jau minėjau, užtikrinamas išimtinai dirbančių asmenų įmokų didėjimo sąskaita. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga nesugebėjo prieš Vyriausybę apginti ir

Sveikatos apsaugai skirtų Valstybės investicinės programos (VIP) lėšų, kurios 2019 m. mažėja 4,6 mln., o likusius 14,2 mln. eurų beveik visus planuojama išdalinti ministerijai pavaldžioms universitetinėms ligoninėms.

Panašiai yra ir su Europos Sąjungos lėšomis, skirtomis sveikatos apsaugai ir jų įsisavinimui. Šiam finansiniam periodui skirta 220 mln. eurų, o įsisavinta tik 11 proc. Tai pats blogiausias rezultatas iš visų ministerijų. Beveik pusę šios sumos numatoma skirti Kauno klinikoms, apie 1/3 „Santaros“ klinikoms, o likusią sumą, apie 15 proc., numatoma išdalinti visoms likusioms Lietuvos gydymo įstaigoms. Tokiu būdu toliau didinama atskirtis ir paslaugų prieinamumas tarp Lietuvos regionų gyventojų.

A. Veryga, skirstydamas SAM valdymo srities biudžetą, nepagailėjo numatyti daugiau kaip 0,5 mln. eurų savo eksperimentams tęsti: „Valdymo tobulinimui ir efektyvumo didinimo iniciatyvoms įgyvendinti“, nors Seimo sveikatos reikalų komitete viceministrė nesugebėjo konkrečiai paaiškinti, kam šios lėšos bus panaudotos. Nepaisant to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugebėjo pasiūlyti sumažinti 10 tūkst. eurų ir taip jau juokingai mažas lėšas (77 tūkst. eurų.), skirtas sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimui.

SAM biudžete taip pat numatyta ministerijos informacinių technologijų palaikymui skirti 400 tūkst. eurų, nors tokių lėšų informacinių technologijų sistemų palaikymui gydymo įstaigose nenumatė nė cento. Paradoksalu, bet 17 tūkst. eurų mažinamas ir Alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės departamento finansavimas, nors ši valstiečių valdančioji dauguma žadėjo ryžtingą kovą su alkoholizmu Lietuvoje. Su kokiais ginklais kariausime?