Įsigyti ir rūkyti galima visur, kaip privalumas pabrėžiama, kad nėra nemalonaus kvapo, elektroninė cigaretė nekelia žalos sveikatai, ją vartoti saugiau nei įprastą tabaką – tokie per šiuos mėnesius dažniausi girdėti mitai.

Esu tikras, kad įprastų cigarečių ir elektroninių cigarečių ideologija ta pati – jos skatina priklausomybę. Viena, kai rūkyti apsisprendžia suaugę, visai kita – kai tai daro vaikai, nelegaliais būdais įsigydami bei užsipildydami neaiškiais užpildais, virindami ir maišydami įvairius koncentratus.

Elektroninės cigaretės pastaruoju metu kelia itin daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugos pareigūnai pateikė duomenis apie neįtikėtinai dažnus sunkius plaučių ligų susirgimo atvejus tarp žmonių, kurie naudojo elektronines cigaretes.

Nors šios alternatyvos, kaip ir įprasti tabako gaminiai, buvo ir yra skirti vartoti tik vyresniems nei 18 metų asmenims, deja, jų paplitimas tarp nepilnamečių tapo didele problema. Rūko vaikai jau nuo 10 metų ir didžiausią įtaką šiam neigiamam reiškiniui daro būtent šių gaminių prekyba internetu, nors, vadovaujantis dabartinėmis nuostatomis, tokia prekyba yra draudžiama. Didžioji dalis jaunuolių, rūkančių elektronines cigaretes, to net nelaiko rūkymu.

Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurio ėmiausi – trūkstamas elektroninių cigarečių gamybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos reglamentavimas. Iš esmės – problema nekontroliuojama. Todėl registravau tabako licencijavimo įstatymo pataisas, kurių tikslas mažinti elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prieinamumą, efektyvinti nuotolinės prekybos draudimo įgyvendinimą bei suteikti valstybės institucijoms galimybę kontroliuoti gamybą, didmeninę ir  mažmeninę prekybą.

Esminiai dalykai, kurių siekiu šiuo registruotu licencijavimo įstatymo projektu:

1. NUOTOLINĖS PREKYBOS KONTROLĖ. Nors šiuo metu prekiauti el. cigaretėmis internetu draudžia įstatymas – pardavėjai atsiperka tik menkomis piniginėmis baudomis. Licencijavus veiklą – po tokio pažeidimo bus tiesiog atimama licencija.

2. GAMYBOS KONTROLĖ. Bus kontroliuojamas galutinis produktas, t.y. jo parametrai. Paprastai tariant: žmonės bent jau žinos, ką rūko.

3. AKCIZŲ SURINKIMAS. Šiuo metu elektroninės cigaretės yra akcizinė prekė, tačiau niekas nežino iš ko tuos akcizus susirinkti. Licencijavimas šia problemą išspręs ir į biudžetą bus surenkama daugiau akcizų.

4. DIDESNĖS BAUDOS. Bus padidintos baudos tiek už prekybą nepilnamečiams, tiek už nuotolinę prekybą internetu. O už pakartotinius pažeidimus – grės licencijos praradimas.

Taigi apibendrinant, elektroninių cigarečių pasiūlos mažinimui turėtų būti taikomos analogiškos priemonės, kaip ir tabako gaminių pasiūlos mažinimui. Nesant licencijavimo mechanizmo, nežinant vietų, kuriose leidžiama verstis veikla su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, procesą sunku sukontroliuoti ir rasti subjektus, užsiimančius šia veikla. Valstybė, išduodama (arba ne) licencijas galės įsitikinti ir užtikrinti, kad šiuos ypatingus nikotino turinčius gaminius gamins, pardavinės tik patikimi asmenys, kadangi prieš išduodant licencijas bus tikrinama subjektų nepriekaištinga reputacija, t. y. subjekto atitiktis tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip baustumas už įstatymo ar kitų teisės aktų nusižengimus, mokestinių prievolių vykdymas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja elektronines cigaretes atskirai reglamentuoti kaip tabako gaminius ir medicininės paskirties gaminius. Todėl tokia kryptimi ir einame, išklausę tiek susirūpinusius tėvus, tiek mokyklų bendruomenes, tiek ir medikus bei mokslininkus, skambinančius pavojaus varpais, kad veipinimas tampa šių dienų paauglių rykšte ir priklausomi jau gali būti netgi dešimtmečiai. Iš viešai išsakytų nuomonių suprantu, kad skaidrus ir atsakingas verslas irgi laikosi panašios pozicijos – saugoti vaikus nuo nelegaliai prieinamų tabako gaminių, todėl licencijavimą mato kaip teigiamą poslinkį skaidrinant prekybos elektroninėmis cigaretėmis rinką.