Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis

Pareigos: Garbės pirmininkas

Skyrius: Vilniaus Naujamiesčio

El. paštas: vyland@lrs.lt

 

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje.

1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją “M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba”. 1978 – 1990 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs daugiau nei 100 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. 1975 m. už monografiją “Čiurlionio kūryba”, o 1988 m. – už monografiją “Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai” jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1988 m. birželio 3 d. profesorius Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis – Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. – Tėvynės Sąjungos Partijos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.

1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – tai yra, valstybės vadovu.

V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, o taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.

Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir 1996 m. lapkričio 25 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku.

Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

2003-2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento stebėtojas, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. – visateisis Europos Parlamento narys. V.Landsbergis yra Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys, šios grupės biuro narys, Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Teisės reikalų komiteto pavaduojantis narys.

Už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinu ir JAV Vydūno fondo premija (1991 m.), o 1998 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu, yra garbės savanoris.

V. Landsbergio visuomeninė-politinė veikla greit atkreipė tarptautinį dėmesį. 1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijos, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius. 1992 m. jis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis, Estijos Respublikos medalį už nuopelnus, o 1994 m. – Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją. 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi. 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu. 1998 m. jis gavo Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą ir buvo apdovanotas Lietuvos Vytauto Didžiojo pirmo laipsnio ordinu bei Norvegijos Karališkojo ordino “Už nuopelnus” Didžiuoju kryžiumi. 1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimu, 2000 m. – Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija), 2001 m. – Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija), 2002 m. – Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija), 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu. 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija. 2005 m. Europos Liaudies partijos – Europos demokratų grupė Europos Parlamente apdovanojo V. Landsbergį Roberto Schumano medaliu. Už ilgametę veiklą skatinant dialogą Europoje 2007 m. V. Landsbergis apdovanotas Karlo IV Europos medaliu, o 2008 m. Orange-Nasau riterio didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai).

Norvegų taikos premijos pagrindu jis įsteigė Vytauto Landsbergio fondą – labdaringą organizaciją, kuri rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunais menininkais.

1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. – Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. jis nominuojamas Yale universiteto teisės daktaru, tačiau dėl valstybinės svarbos reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją. 1997 m. V. Landsbergis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. – Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. – Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu, 2001 m. – Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. – Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaru. 2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas.

Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos Muzikos Akademijos profesorė. Dvi dukros – Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius. Turi dešimt vaikaičių ir keturis provaikaičius.

Tapk savanoriu

Renginiai ir susitikimai

Konferencijos ir diskusijos

Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai

Žygimantas Pavilionis, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Landsbergis
Rugpjūčio 23 d. rengiama tarptautinė konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“.
2016 rugpjūčio 23 d., 9:00
Lietuvos Mokslų Akademija

Aktualijos


Notice: Undefined variable: nr in /var/www/vhosts/tsajunga.lt/httpdocs/wp-content/themes/starter/single-kandidatai.php on line 144
2018.10.16

Byla krustelėjo

Verdiktą dar paskelbs, bet pradinė oficiali informacija jau iškalbinga. Sako, didžioji Sausio 13-osios byla užbaigta. Tikiuosi, kad ne, bet apie tai vėliau.
Skaityti daugiau
2018.10.15

Vergvaldija

Valstybėje, kuri save vadino Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, buvo sukurta ypatinga, XX amžiuje unikali, žmonių valdymo ir engimo sistema.
Skaityti daugiau
2018.10.08

Verta ir teisinga

Lietuva palaidojo paskutinį už laisvę ginklu kovojusios valstybės vadovą ir jos ginkluotųjų bei moralinių pajėgų vadą. 
Skaityti daugiau
2018.09.25

Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“

Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“
Skaityti daugiau
2018.09.21

Visuotinis susikivirčijimas

Atnaujintas ginčas dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros – verčia pasakyti keletą pamatinių minčių.
Skaityti daugiau
2018.09.13

Balsavičiai

Kai kitą dieną po Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. okupacijos tos būtent kariuomenės vadas Timošenko viešai paskelbė generalinį uždavinį – nedelsiamą Lietuvos sovietizaciją! – tai apėmė kelis dalykus.
Skaityti daugiau
2018.08.31

Referendumai be apgavysčių. O gal su?

Kiekvieną kartą, kai piliečiai kviečiami į referendumą pasisakyti pamatiniu Lietuvos ateities klausimu, jie turi aiškiai suvokti – gavę išsamų išaiškinimą – už ką jie balsuoja.
Skaityti daugiau
2018.08.29

Ar Putinas paims Europą ferštėjerių rankomis?

Pagal tai, ką dėsto socialdemokratas, galbūt šrioderistas, Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas, neoimperinės Rusijos planai įsigalėti Europoje turi perspektyvų.
Skaityti daugiau
2018.08.27

Nemcovo skveras

Borisas Nemcovas tikėjo būsima žmoniška Rusija, tai yra, šalimi, kuri sieks žmoniškumo ir turės tokią valdžią. Rusija nebus karo deržava, ir ją valdys ne karo partija.
Skaityti daugiau
2018.07.24

Rusijos pateisininkų blūdai

Tuos teisIninkus, kurie nuo pat buvusio SSRS generalinio prokuroro oficialiai skelbė "išvadas", kad Sausio 13-ąją Vilniuje "mūsiškiai nešaudė", tik valė prieigas prie TV, keblu vadinti teisininkais.
Skaityti daugiau
2018.07.04

Gintaras ginčijasi su savim

Sąjūdis būdavo ir tebėra puolamas įvairiais būdais. Tai ir istorijos kraipymai, faktų vengimas arba klastojimai, ir alternatyvūs sąjūdžiai, kurių vis norima pamėtėti.
Skaityti daugiau
2018.06.28

„Jedinstva“ veikia

Yra manančių, kad naujos sudėties Seimas, tai nauja valstybė.
Skaityti daugiau
2018.06.18

Trijų žmonių sąjūdis

Birželio 4 d. Lietuvos Seime, neabejotinai Viktoro Pranckiečio iniciatyva, paminėtas Lietuvos Sąjūdžio, visuomeninės ir istorinės organizacijos, įsteigimo ir veiklos 30-metis.
Skaityti daugiau
2018.06.14

Prezidentės diagnostika

Lietuvos politinės sveikatos apsaugos sistemoje geriausiai atrodo diagnostika.
Skaityti daugiau
2018.06.11

Rezistencija tęsiasi. Antirezistencijos nesėkmė

Daug kam didelė ir džiaugsminga naujiena, kad rasti ir identifikuoti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
Skaityti daugiau
2018.06.06

Jaunimui ir visiems apie Lietuvos Sąjūdį. Nesmurtinis sukilimas

Jaunimui ir visiems apie Lietuvos Sąjūdį. Nesmurtinis sukilimas
Skaityti daugiau
2018.06.01

Lietuva blykstels

Pabrėždavom arba primindavom Lietuvos įdomybę Europoje, kad esam buvę paskutinė ilgokai išlikusi nekrikščioniška arba pagoniška tauta.
Skaityti daugiau
2018.05.29

Įdomios žinios. Tiltai per marias

Įdomios žinios. Tiltai per marias
Skaityti daugiau
2018.05.23

Pigiau pasilaidoti, arba Astravo ofenzyva prasideda

Pigiau pasilaidoti, arba Astravo ofenzyva prasideda.
Skaityti daugiau
2018.04.25

Bukas taranas tarankosi. Pastebėjimai

Užleidus prieš patrauklesnę žmonėms TS-LKD ir tos partijos lyderį vieną įtūžusį bušido, perteklinis puolimas savaime diskredituojamas.
Skaityti daugiau
2018.04.20

Apsikabinkime. Atmintis iš tikrųjų

Apsikabinkime. Atmintis iš tikrųjų.
Skaityti daugiau
2018.04.13

Astravo nežmoniškumas

Dabarties pasaulis arba išliks kaip žmonių pasaulis, tebevertinantis žmoniškumą, arba neišliks garbindamas jėgą ir žiaurumą. Taigi – nežmoniškumą.
Skaityti daugiau
2018.03.11

Islandų tautai

Su politika pirmą kartą susidūriau 1940 metais, kai man buvo vos aštuoneri metai. Mano vyresnysis brolis nusivedė mane pažiūrėti į svetimšalius kareivius tankuose, kurie stovėjo mano gimtojo miesto gatvėse.
Skaityti daugiau
2018.03.11

V.Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime.
Skaityti daugiau
2018.02.26

Susivokim. Karas yra karas

Lietuvos pasipriešinimą ir laisvės kovotojus, pačią Lietuvos laisvės idėją nūnai vis labiau dergia profesionalūs mėšliai
Skaityti daugiau
2018.02.22

Silpnybės didesnio ir mažesnio

Didesniųjų valstybių santykiuose su mažesniu kaimynu ima ir pasireiškia savotiškas psichologinis sindromas. Tai polinkis priekaištauti, kaltinti dėl būto ir nebūto dalyko, kad mažesnysis jaustųsi kaltas ir amžinai teisintųsi prieš didesnį.
Skaityti daugiau
2018.02.16

prof. Vytautas Landsbergis sveikina Lietuvą Valstybės atkūrimo šimtmečio proga

prof. Vytautas Landsbergis sveikina Lietuvą Valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
Skaityti daugiau
2018.02.16

Prof. Vytauto Landsbergio kalba skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui

Sveikinu tave išdidžią naujausiais pasaulinio mokslo technologijų atradimais – tik žiūrėk, pasauli, su kuo ateina ir ką tau atneša Lietuva.
Skaityti daugiau
2018.01.24

Kieno žemė

Ar tiesa, kad dešimtmečiais besitęsiąs žemės restitucijos dalykų chaosas nėra tik valdininkų nekompetencijos ir jų viršininkų bei teisininkų apsileidimo dalykas?
Skaityti daugiau
2017.12.02

V. Landsbergis: „Laikykimės vienybės ir venkime peštynių“

Šių dienų Rusijai skelbiant, jog Europos Sąjunga yra jos priešas, mūsų šalis turėtų pabrėžti tikėjimą Europa, vengti madingų puldinėjimų prieš ES, laikytis proto vien todėl, kad alternatyvų Lietuva neturi.
Skaityti daugiau
2017.11.24

Senasis jovalas

Iš tikrųjų, jei kas linkęs nesismulkinti ir nemulkinti, dalykai turėtų būti skiriami gana paprastai.
Skaityti daugiau
2017.11.07

Išsivaduokime

Dar nesame išsivadavę iš sovietų pusprotinės valdžios, būtent sistemos.
Skaityti daugiau
2017.10.30

Dušanskienė

Patyčios iš žmogaus ir žmoniškumo peržengė visas ribas.
Skaityti daugiau
2017.04.12

Aistros dėl pilietybės

Ginčuose dėl daugybinės pilietybės pirmiausia reikia aiškumo.
Skaityti daugiau
2017.03.23

Rašytojai ir kalbėtojai

Reiktų kada nors susitarti, kas yra kalba, o kas – jos raštas. Arba (už)rašyba, jei norite.
Skaityti daugiau
2017.02.16

Profesoriaus kalba sakyta Vasario 16-ąją

Laikas kalbėti tiesiai. Esame fronto linijoje, už mūsų – Europa. Prieš mus – trilypė branduolinė Maskvos agresija. Ji pirmiausia skirta palaužti mūsų dvasią.
Skaityti daugiau
2017.01.13

2016 metų Laisvės premijos laureato, profesoriaus Vytauto Landsbergio kalba

Pasirinkimo laisvė teapima ir teisingo pasirinkimo laisvę. Čia žmogui pagelbsti širdis. Užmušęs širdyje tėvynės meilę eitum į atliekas. Eikim kitur, gyvenkim. Turėk širdį ir žvelk į širdį – taip kalbėjo Lietuvos pranašas Adomas. Aplankykime jį dažniau negu tik Baltijos kelio dieną. Ačiū visiems.
Skaityti daugiau
2016.12.16

Stepių raudotojams

„Tokią šalį sugriovė!“ Prieš 25 metus.
Skaityti daugiau
2016.11.30

Apsimetę pamišėliai. Slapti agentai. Neapykantos vergai?

Gausi kategorija veikėjų, gausiai teršiančių moderniąją elektroninę informacinę erdvę. Pavadinimą jiems nepigu rasti, štai vėl ieškau. Bet randu ir teikiu kol kas tik pasiūlas pačių autorių savivokai ir apsisprendimui.
Skaityti daugiau
2016.11.22

Ateina supratimas rudenėjančiais laukais

Protingas lenkų politikas Pawelas Kowalis rašo "Rzeczpospolitoj": "Kontaktuose su Lietuva iš esmės neatšaukta Sikorskio doktrina, kad kol nepriims mūsų teisingų postulatų dėl pavardžių rašybos, neturim apie ką kalbėtis".
Skaityti daugiau
2016.11.16

Amerikietiškos imtynes prieš rusišką ruletę

Amerikietiškose imtynėse Rusijos lyderis neatrodys įspūdingai. Draugai galėtų rekomenduoti santūrumą.
Skaityti daugiau
2016.11.04

Lietuvos valstybės Dūma

Gana seni dūmai. Parlamentas be opozicijos, ir visi darniai dirba liaudies labui, netrukdydami vairuotojui.
Skaityti daugiau
2016.10.31

Naujas etapas, naujas laikotarpis

Tikrai svarbiau susidėstyti likusiems antroje vietoje, ką ir kaip veiksime naujame valstybės etape, negu kramtytis, kas atsitiko sename, ką tik užverstame.
Skaityti daugiau
2016.10.25

Kitą dieną

Seimo rinkimų laimėtojai gavo arba laimėjo didžiulę atsakomybę už Lietuvos ateitį. Pagal tai pelnys ir vardą istorijoje.
Skaityti daugiau
2016.09.23

Ponas Putinas grasina dideliu karu

Vytautas Landsbergis LRT laidoje „Dėmesio centre“, rugsėjo 19 d.
Skaityti daugiau
2016.09.22

Kad Lietuva gyventų

Kodėl mes turim už jus balsuoti? – klausinėja žmonės.
Skaityti daugiau
2016.09.16

V. Landsbergiui suteiktas Prancūzijos Prezidento apdovanojimas

Prancūzijos ambasada Vilniuje informavo, kad Prancūzijos Respublikos Prezidentas 2016 m. rugpjūčio 26 d. pagerbė profesorių Vytautą Landsbergį nacionalinio Garbės Legiono ordino Didžiuoju Kryžium. Tuo iškėlimu, rašo Ambasada, Prancūzija pažymėjo pripažįstanti prof. V. Landsbergio ypatingus istorinius nuopelnus tarnaujant Laisvei ir Europai, taip pat Lietuvai.
Skaityti daugiau
2016.09.16

Vytauto Landsbergio kalba konferencijoje „Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimo 25-metis“

Lietuvos išsivadavimo ir grįžimo į laisvųjų tautų šeimą virsmas prieš 28-25 metus buvo stiprus ir laimintis. Sovietų ilgam okupuota ir politiškai panaikinta Lietuvos valstybė pasijuto egzistuojanti nepaisant okupacijos, parodė kryptingą veržlumą ir vos per trejus metus atviros bei taikios politinės kovos pasiekė, kaip daug kam atrodė, neįtikėtino tikslo.
Skaityti daugiau
2016.09.12

Sausio 13-oji interpretuojama kaip grupės nusikaltimas

Ketinau kreipti šį pasipiktinimo straipsnį labiau satyros pusėn ir pavadinti „Nekaltybės tyrimas“.
Skaityti daugiau
2016.09.07

Įsidėmėk

Nota bene reiškia: įsidėmėk, gerai įsižiūrėk.
Skaityti daugiau
2016.08.01

Rytuose reikia gyventojų

Kai Rusijos kadaise užkariautus Tolimuosius Rytus nūnai patylom užiminėja kinai, Kremliuje ir aplinkinėje viršūnėje, galų gale, kyla minčių.
Skaityti daugiau
2016.07.27

Nesijaudink tinginiaudamas. Dirbk ir melskis

Pastaruoju metu gausiai jaudinamės, kad dėdė iš už balos nebūtinai mus gins. Taip pasakė kandidatas.
Skaityti daugiau
2016.07.26

Naujas būdas

Pirmiausia ateinama priveisti mažų dirbtinių žmogelių - nebūtinai žalių - jūsų asm. buityje ir už tikros buities ribų, bet kad įsiskverbtų, taptų papročiu. Gyventų ten.
Skaityti daugiau
2016.06.27

Šiandienos rytdienos pagrindinis klausimas

Sala prie Europos – ar integrali, gyvybiškai svarbi sau pačiai ir visoms demokratijoms Atlanto sąjungos dalis.
Skaityti daugiau
2016.06.21

Angliška ruletė

Atrodytų nesąmonė, kad nuotaikų balsavimas „prieš valdžią" vienoje siūbuojančioj šalyje gali nulemti Europos raidą, čia užaugintos civilizacijos ateitį.
Skaityti daugiau
2016.06.15

Apie žmogėdras ir nežmogėdras

Kai žmogėdros užvaldė buvusią dar ne visai žmogėdrų šalį ir visus jos gyventojus valingu įsaku pavertė žmogėdriniais, po to nugalėtojų žvilgsnis nukrypo į gretimus plotus.
Skaityti daugiau
2016.05.05

Kieno glėbys?

Kadaise, dar berniukas būdamas, girdėjau ir įsiminiau politinę pasakėlę apie žvėrių nusiginklavimo konferenciją. Jos dalyviams ypač patikęs meškos pasiūlymas: atsisakyti visų ragų, nagų ir ilčių, kad liktų tik meškos glėbys.
Skaityti daugiau
2016.05.03

Vargšas ministras

Rusijos užsienio reikalų ministras, gavęs direktyvą priešintis Švedijos prablaivėjimui dėl rusų povandeninės veiklos Baltijos jūroje ir Stokholmo suartėjimui su NATO, pamėgino užsipulti didįjį priešą Šiaurės Atlanto gynybinį aljansą dėl jo didėjančio veiksmingumo.
Skaityti daugiau
2016.04.28

Istorija ir žurnalistinė beletristika. Kelios pastabos

Per pirmą „Mūsiškių“ triukšmo bangą p. Rūta Vanagaitė pastebėjo, kad po sovietinių čekistinių egzekucijų ir masinių trėmimų Lietuvoje „kai kurie buvo truputį pikti“.
Skaityti daugiau
2016.04.26

V. Landsbergis. Prasisunkusi informacinė sunka

Teko girdėti (iš patikimų šaltinių ar panašiai), kad LDDP teisininkai (kitaip: eldedepeisininkai) rengia svarbias Konstitucijos pataisas, kurias priėmus, visiems jau viskas bus gerai.
Skaityti daugiau
2016.04.13

V. Landsbergis. Dar mesta drumzlių – tad reikia praskalauti

Sausio 13-osios byloje nūnai paviešinti seni K. Prunskienės ir R. Ozolo parodymai.
Skaityti daugiau
2016.04.08

V. Landsbergis. Lietuvą reikia ginti ir tinkluose

Dairydamasis po feismosą pastebiu veikiančias samdinių tarnybas. Tam tikromis temomis, joms vos pasirodžius, iškart vienodai (lyg) pagal komandą atsiliepia stropūs balsai.
Skaityti daugiau
2016.03.31

V. Landsbergis. Skirtukai

Kadaise, vos atgavę Nepriklausomybę, neblogai suvokėm, kad neva tradiciniai arba kur nors girdėti skirtukai „kairė – dešinė“ neturi tiesioginės konotacinės reikšmės pagal partijų pavadinimus arba propagandai mėtomus žodelius.
Skaityti daugiau
2016.10.03

Holokaustas – ne istorija. Mintys iš Babyn Jaro

Holokaustas arba katastrofa, tai iš tiesų civilizacijos katastrofa, kuri ištiko „kruvinąsias žemes“ Vidurio Europoje antro didžiojo karo metais, ir anuometinė milijonų žydų tragedija. Ši ištiko ne statistinius skaičius, bet tikrus žmones, kurių kiekvienas mylėjo ir buvo mylimas, tad skausmas ir siaubas nusirito neregėtai plačiai.
Skaityti daugiau
© 2018 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY