Seime užregistravau pataisą, kad būtų panaikinta lengvata valstybės institucijoms nemokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Iškart iš ministerijų pradėjo skrieti raštai, kad lengvatos jokiu būdu negalima naikinti, ji labai būtina ir reikalinga.

Valdininkai maudosi prabangoje

Visai neseniai Finansų ministerija pabandė suskaičiuoti kiek gi valstybė valdo nekilnojamojo turto, kokia jo vertė. Pradėjo lįsti keisčiausi dalykai. Pasirodo, kad valstybės valdomas plotas prilygsta 33 Kėdainių miesto dydžiams – 858 šalies institucijos turi beveik 30.000 pastatų, kurių bendrasis plotas yra 825 mln. kv. m.

Palyginimui – Kėdainių miestas užima 25,5 mln. kv. metrų. Dauguma tų pastatų energetiškai neefektyvūs, todėl būtina juos remontuoti ir tam ruošiamasi išleisti milijonus Europos Sąjungos pinigų. Vietoj to, kad įlietume ES finansus į ekonomikos skatinimą ir žmonių gerovės didinimą, ruošiamasi milijonus skirti valstybinių institucijų remontams.

Vien grandioziniams Žemės ūkio ministerijos rūmams Gedimino prospekte remontuoti buvo išleista per 40 mln. litų. O tai tik vieni rūmai, tokių ir dar prabangesnių Vyriausybė valdo arti šimto!

Pasidomėjus Vyriausybės valdomais turtais, galima surasti ne vieną švaistymo atvejį. Paaiškėjo, kad valstybė yra išnuomojusi 319.583 kv. m. ploto už 0,2 mln. eurų per metus.

Pati išsinuomojusi 5 kartus mažiau ploto – 67.960 kv. m., bet moka už jį 27 kartus daugiau – 5,8 mln. eurų per metus. Keistas ir turto paskirstymas tarp institucijų, vienose darbuotojai dirba susispaudę, o štai privilegijuotose kiekvienas tarnautojas turi po atskirą kabinetą.

Efektyviu, išmintingu ir drausmingu turto valdymu to nepavadinsi. Jei taip būtų administruojamas privatus turtas, tai jo administratoriai ilgai savo postuose neišsilaikytų.

Vyriausybė nepritaria jokioms permainoms

Prestižinėje Vilniaus miesto vietoje esantys rūmai nors yra dideli ir ištaigingi, bet pastatyti seniai, nerenovuoti, todėl jų išlaikymas labai brangus. Preliminarūs skaičiai rodo, kad patalpų eksploatavimo sąnaudos valstybei kainuoja maždaug 28,5 mln. eurų per metus. T

ai matydamas, Seime užregistravau keletą pataisų, kad pagaliau būtų pradėta mažinti valstybės išlaidas visai nesvarbiems ir antraeiliams dalykams, tokiems, kaip patalpų išlaikymas.

Mano iniciatyvą, kad kai kurios valstybės institucijos, tokios kaip Konstitucinis Teismas ar Kalėjimų departamentas, galėtų būti iškelti į kitus miestus, kartu pagyvinant tų miestų ekonomiką, Vyriausybė iš karto supeikė. Politikai neturėjo valios pasipriešinti, o tarnautojai rado daugybę pasiteisinimų, kodėl nieko negalima keisti.

Antra pataisa, kad valstybės institucijoms būtų panaikinta lengvata nemokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Tokios lengvatos atsisakymas išviešintų kiekvienos institucijos tikrąsias patalpų išlaikymo sąnaudas.

Jeigu institucijos vadovas turėtų pasirinkimą ar mokėti mokesčius už patalpas, ar priedus ir premijas savo darbuotojams, labai greit atsirastų iniciatyvų atsisakyti nereikalingo valdomo turto.

Tikra savivalda politikams nereikalinga

Po mano pasiūlytų pataisų atsisakyti nekilnojamojo turto lengvatos užregistravimo, iš Vyriausybės ir ministerijų į Seimą pradėjo plaukti raštai, kad lengvatos panaikinimas yra nesąmonė, kam esą „iš vienos valstybės kišenės kilnoti pinigus į kitą“. Labai keistas toks mokesčių teisės interpretavimas.

Nekilnojamojo turto mokestis yra administruojamas savivaldybių ir yra skirtas aplinkos tvarkymui: šaligatvių, gatvių, parkų, fontanų, žibintų ir kitų viešųjų erdvių tvarkymui finansuoti.

Tuo tarpu valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, kuris sudaromas iš kitų mokesčių, tokių kaip PVM, pelno, akcizų ir kt. Taigi tai atskiros valstybės finansų kišenės, iš kurių finansuojami atskiri tikslai.

Kaip krašto apsaugos biudžetas skirtas gynybos reikmėms, taip savivaldybių biudžetai skirti vietos problemų sprendimui. Vyriausybė yra atleidusi savo institucijas nuo mokesčių mokėjimo, bet reikalauja iš savivaldybių, kad aplinka šalia ministerijų būtų sutvarkyta, šaligatviai nuvalyti, o gatvės apšviestos.

Štai Seimas Vilniaus savivaldybei nemoka NT mokesčio, bet prašo, kad savivaldybė sutaisytų šalia esantį Seimo fontaną. Tačiau nemokamų darbų ir paslaugu nebūna!

Viena iš tokios reformos baimių yra, kad savivaldybės taptų tikrai nepriklausomos, pačios galėdamos surinkti savo mokesčius. Pasaulyje savivaldybių biudžetų pagrindą sudaro už nekilnojamąjį turtą surinkti mokesčiai.

JAV sudaro 73 proc., Didžiojoje Britanijoje 99 proc., Kanadoje 84 proc., o Australijoje 100 proc. o Lietuvoje tik 7,6 proc., nors net Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rekomenduoja, kad nekilnojamojo turto mokesčiai sudarytų daugiau kaip 25 proc. savivaldybių mokestinių pajamų.

Vyriausybei patogu kasmet sudarinėti kuo keisčiausias savivaldybių finansavimo formules. Kas valdo Vilnių? Zuokas? Sumažinsim miestui skirtą dalį! Kas valdo? Šimašius? Truputį padidinsim! Artėja rinkimai? Vėl sumažinsim!

Jeigu savivaldybės pačios galėtų spręsti dėl savo mokesčių, o Vyriausybė atiduotų tai, kas joms priklauso, baigtųsi šie žaidimai. Savivaldybės taptų tikrai realiomis nepriklausomomis savivaldybėmis ir turėtų iš ko finansuoti aplinkos priežiūrą, o ne vietvaldomis, kurios priklauso nuo Vyriausybės politikų malonės. Štai tada ir išryškėtų ko vertas vienas ar antras meras.

Dabar neretai merų „gerumas“ teatspindi jo gerus partinius ar asmeninius ryšius su pinigus dalinančia Vyriausybe.