Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė parengtus siūlymus Valstybės gynimo tarybai dėl Lietuvos oro gynybos stiprinimo.

Kreipimesi siūloma Valstybės gynimo tarybai inicijuoti visapusišką, ilgalaikę ir nuoseklią Lietuvos oro gynybos stiprinimo programą, kurios pagrindu būtų sukurta daugiasluoksnė nacionalinė oro gynybos sistema, apimanti šiuos pagrindinius komponentus:

1. Pažangi integruota oro grėsmių aptikimo ir perspėjimo sistema, paremta daugiakanaliu jutiklių tinklu. Sistema turi užtikrinti visų oro grėsmių – nuo mažų dronų iki balistinių raketų – ankstyvą aptikimą, klasifikavimą ir sekimą. Taip pat raginame, kad dar praeitoje Vyriausybės kadencijoje suplanuoti atpažinimo sistemų pirkimai būtų vykdomi prioriteto tvarka.
2. Trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumų, skirtų apsaugai nuo artimosios zonos bepiločių orlaivių grėsmių – tokių kaip FPV dronai, klajojanti amunicija, mažo aukščio UAV – bei nuo lėtai ir žemai skrendančių tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, reikšmingas didinimas. Šiems taikiniams neutralizuoti būtinos radijo ryšio trikdymo priemonės, mobilūs neutralizavimo moduliai, automatiniai pabūklai (pvz., „Skynex“, „Gepard“) bei trumpojo nuotolio raketinė ginkluotė – Lietuvos jau įsigyjamos RBS70 NG (MSHORAD) ir „Piorun“ mobilios oro gynybos sistemos.
3. Tolesnis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip Lietuvos turimos NASAMS, skirtų perimti pilotuojamus ir nepilotuojamus orlaivius, sparnuotąsias raketas bei kitus taikinius taktiniuose atstumuose, tinklo plėtojimas.
4. Esant finansinėms galimybėms, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ PAC-3 MSE, SAMP/T NG, Arrow-3, diegimas. Šios sistemos turi būti pajėgios perimti balistines raketas, tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas.
5. Stebėjimo ir informacijos perdavimo infrastruktūra, apimanti nacionalinio radiolokatorių tinklo stiprinimą, papildomų stebėjimo priemonių diegimą (įskaitant pasyviuosius jutiklius ir dirbtiniu intelektu paremtas sistemas), bei oro erdvės stebėjimą iš oro – pasitelkiant NATO AWACS ar galimus bendrus AEW pajėgumus su regioniniais partneriais. Visa gynybos architektūra turi būti integruota į vieningą vadovavimo, valdymo ir ryšių struktūrą, leidžiančią efektyviai koordinuoti visų gynybos sluoksnių veikimą.
6. Užtikrinti integruotą atsakomųjų smūgių (angl. – counter-strike) pajėgumą prieš priešo puolimo infrastruktūrą ir kitus vertingus taikinius. Turime turėti galimybę smogti priešo infrastruktūrai ir sistemoms, vykdančioms atakas prieš mūsų karinę ar civilinę infrastruktūrą. Tai – esminis atgrasymo veiksnys, įgalinantis aktyvią gynybą ir kovinį atsaką.
7. Suformuoti specializuotus priešdroninius vienetus kariuomenės struktūroje, dislokuojamus strategiškai svarbiose urbanizuotose teritorijose. Šie vienetai turi būti aprūpinti elektroninės kovos priemonėmis (trikdymas, perėmimas), dronų sulaikymo sistemomis (gaudyklės, neutralizavimo moduliai) ir artimosios zonos ugnies ginkluote (MANPADS, automatiniai pabūklai, taktinis šaudmuo). Tokias užduotis gebantys atlikti padaliniai atitinkamai turėtų būti kuriami ir plečiami Krašto apsaugos savanorių pajėgose bei Karo komendantūrų struktūroje.
8. Vystyti valstybinę oro gynybos pramonę. Kartu su partneriais ir startuoliais Lietuvoje kurti priešdroninių sistemų, radarų ir kitų oro gynybos technologijų sprendimus. Tai užtikrintų tiek karinę, tiek technologinę nepriklausomybę.
9. Sukurti stabilų finansinį mechanizmą daugiasluoksnės oro gynybos plėtrai. Per Valstybės gynybos fondą įtvirtinti atskirą biudžetą oro gynybai, kuris būtų apsaugotas nuo politinių svyravimų ir užtikrintų nenutrūkstamą sistemų plėtrą.
10. Sukurti mobilias Viešojo saugumo tarnybos komandas – atitinkamai parengtus oro erdvės stebėjimo bei mobilių ugnies komandų ekipažus, kuriuos sudarytų specializuotas transportas, oro erdvės stebėjimo priemonės, atitinkama trumpojo nuotolio oro gynybos ginkluotė, speciali taikinių aptikimo ir taikymosi įranga, specialiai apmokyti pareigūnai. Kitaip tariant, komandos būtų aprūpintos mobiliais radarais, galinčiais aptikti mažuosius bepiločius orlaivius, priešdroninėmis priemonėmis ir automatiniais pabūklais. Tokios priemonės leistų aptikti prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų artėjančius dronus ar oro balionus ir juos blokuoti, kad jie nepriartėtų prie saugomų objektų, arba esant potencialiai grėsmei juos numušti.
11. Aktyviai naudotis ES ir NATO gynybos iniciatyvomis. Prisidėti prie bendrų pirkimų, siūlyti „norinčiųjų koalicijas“, pasinaudoti ES fondais kritinei infrastruktūrai ir ginkluotei įsigyti.
12. Integruoti oro gynybą su civilinės saugos sistemomis. Plėtoti perspėjimo priemones, priedangas, šviesti gyventojus ir organizuoti masines pratybas – tai sustiprins visuomenės atsparumą

Su visu dokumentu galima susipažinti čia.