Strateginis vertinimas

Lietuva susiduria su naujo tipo hibridine ataka, kurią vykdo Baltarusijos režimas. Būdama Rusijos sąjungininke kare prieš Ukrainą, Baltarusija sistemingai naudoja savo teritoriją hibridinėms operacijoms prieš NATO kaimynes. Po 2021 m. dirbtinai sukeltos migracijos krizės režimas ilgainiui ėmė taikyti naujus spaudimo metodus – kontrabandos instrumentalizavimą, kuris tapo dar vienu hibridiniu įrankiu jo rankose.

Pažymėtina, kad Baltarusijos vidaus saugumo struktūros – KGB, pasienio apsaugos tarnyba ir karinės oro pajėgos – veikia itin centralizuotai. Todėl be šių institucijų žinios, leidimo ar tiesioginio koordinavimo tokio masto ir pobūdžio veikla Baltarusijos teritorijoje yra neįmanoma. Tai reiškia, kad dabartiniai balionų incidentai nėra atsitiktiniai, o yra valstybės mastu organizuojamos hibridinės operacijos dalis.

Šių įvykių visuma rodo kryptingą eskalacijos modelį, kai hibridinės priemonės tampa nuolatiniu valstybiniu įrankiu. Todėl Lietuvos reakcija turi būti ne tik techninė ar taktinė, bet ir strateginė – grindžiama sąjungininkų solidarumu, aiškia komunikacija ir visuomenės atsparumo stiprinimu.

Politinis atsakas

Lietuvos politinis atsakas į Baltarusijos režimo hibridines provokacijas turi būti aiškus, ryžtingas ir sutelktas ties valstybinio suvereniteto gynimu. Ši reakcija apima tiek nacionalinio, tiek europinio lygmens sprendimus.

Pirmasis ir nedelsiant įgyvendintinas žingsnis – uždaryti likusius du pasienio perėjimo punktus su Baltarusija. Šie punktai šiandien faktiškai užtikrina režimui komfortišką logistinį susisiekimą su Europos Sąjunga – tiek asmenų, tiek prekių srautai išlieka tiesiogine prieiga prie ES vidaus erdvės. Toks situacijos statusas suteikia Minsko režimui neteisėtą patogumo jausmą keliaujant bei vykdant kontrabandines, žvalgybines ir informacines operacijas. Todėl šių punktų uždarymas yra proporcinga, teisėta ir būtina priemonė, aiškiai parodanti, kad Lietuva netoleruos hibridinių provokacijų vykdytojų naudojimosi ES infrastruktūra.

Tolesnė politinio atsako kryptis – Europos Sąjungos sankcijų stiprinimas ir regioninio atsako koordinavimas. Lietuva kartu su Latvija, Lenkija ir kitomis NATO bei ES valstybėmis turėtų siekti koordinuoto politinio ir diplomatinio atsako. Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) siūloma inicijuoti bendrą ES ir NATO šalių kreipimąsi į Europos Komisiją, Europos Vadovų Tarybą bei NATO vadovybę, pabrėžiant, kad Baltarusijos vykdomos provokacijos yra sisteminė hibridinės agresijos forma prieš Europos saugumo architektūrą.

Toks kreipimasis turėtų apimti šiuos pasiūlymus. Pirmiausia – išlaikyti esamas sankcijas trąšų sektoriui, nes režimas, nepaisydamas tarptautinio spaudimo, tęsia hibridines atakas prieš kaimynines valstybes. Šis sektorius išlieka vienu svarbiausių Baltarusijos pajamų šaltinių, todėl jo ribojimas turi būti išlaikytas kaip strateginis prioritetas.

Antra, būtina išplėsti sankcijas aviacijos sektoriui – taikyti jas ne tik atskiroms įmonėms, bet ir visai Baltarusijos civilinės aviacijos sistemai, prilyginant jas Rusijai taikomoms priemonėms. Tai apribotų režimo galimybes naudoti oro erdvę hibridinėms provokacijoms ir logistiniams veiksmams.

Trečia, reikėtų įvesti individualias sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už valstybinės kontrabandos, oro erdvės pažeidimų ir hibridinių operacijų organizavimą bei toleravimą. Tokia priemonė padidintų asmeninę atsakomybę režimo struktūrų viduje.

Ketvirta, būtina naujai įtraukti į sankcijų sąrašą Baltarusijos įmones, eksportuojančias naftą į Rusiją ir taip palaikančias Rusijos karo mašiną. Šis sprendimas sumažintų finansinius srautus, netiesiogiai remiančius karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Penkta, siūloma griežtinti Baudžiamojo kodekso taikymą: didinti baudas ir laisvės atėmimo bausmes, taip pat įvertinti BK straipsnio dėl veikimo prieš valstybę taikymą, kadangi ši veika vykdoma bendradarbiaujant su autoritariniu ir priešišku Lukašenkos režimu. Be to, būtina įtvirtinti aiškią turtinę atsakomybę už oro uostų, oro vežėjų ir infrastruktūros patirtus nuostolius.

Šešta, Susisiekimo ministerija turi kreiptis į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) dėl oficialaus tyrimo pradėjimo dėl trukdymo civilinei aviacijai ir pavojų skrydžių saugai. Tarptautinis konstatavimas sustiprintų mūsų argumentus dėl papildomų ribojamųjų priemonių.

Septinta, atsižvelgiant į Baltarusijos ekonominę priklausomybę nuo žemės ūkio sektoriaus, siūloma taikyti papildomas sankcijas žemės ūkio technikai ir jos dalims – riboti jų eksportą į Baltarusiją bei tarpininkavimą, įskaitant draudimą technikos servisui ir programinės įrangos atnaujinimams, kurie didina režimo pramoninį pajėgumą.

Aštunta, inicijuoti ribojamųjų priemonių suvienodinimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Reikalingos Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisos, numatančios sankcijų taikymą ir Baltarusijos piliečiams, pavyzdžiui – draudimas įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Taip pat kursuojančių autobusų maršrutų tarp Lietuvos ir Baltarusijos peržiūra – jų sustabdymas, atsižvelgiant į saugumo rizikas ir hibridinių operacijų mastą.

Galiausiai, svarbu sustiprinti sankcijas Baltarusijos finansų sektoriui – ypač bankams, kurie aptarnauja naftos, trąšų ir logistikos sandorius bei finansuoja hibridines operacijas prieš ES. Papildomai siūloma įvesti ribojimus žemės ūkio produktams – druskai, rapsų aliejui, azoto trąšoms, taip pat peržiūrėti ar panaikinti neapmuitintas kvotas Baltarusijos žemės ūkio produkcijai. Uždrausti investicijas į Baltarusijos laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) bei sustabdyti turizmo ir paslaugų sektoriaus bendradarbiavimą.

Šios priemonės, integruotos su ekonominėmis ir technologinėmis sankcijomis, sustiprintų Lietuvos ir regiono politinį atsaką, parodydamos, kad hibridinės atakos prieš NATO ir ES sienas turės ilgalaikių pasekmių režimo ekonomikai, politinei vadovybei ir jos tarptautinėms sąsajoms.

Technologinės atsako priemonės

Lietuvos technologinis atsakas į Baltarusijos režimo hibridinius veiksmus turi būti kuriamas kaip strateginė valstybės gynybos dalis, užtikrinanti ankstyvą perspėjimą, tikslią grėsmės identifikaciją ir koordinuotą neutralizavimą. Sistema turi būti glaudžiai integruota su NATO partnerių pajėgumais ir paremta centralizuotu, politiniu lygmeniu suderintu reagavimo algoritmu.

Pirmasis elementas – ankstyvasis NATO perspėjimas, užtikrinantis laiko rezervą nacionaliniam reagavimui. Aljanso informacija apie paleidimus, trajektorijas ir kilmės zonas leistų Lietuvai reaguoti dar prieš objektams pasiekiant oro erdvę. Šie signalai turi būti apdorojami per nacionalinį reagavimo mechanizmą, kuris koordinuoja jutiklių parengimą ir atsako algoritmo įgyvendinimą.

Antrasis komponentas – aptikimo ir stebėjimo pajėgumų integracija. Visi turimi radarų, GSM operatorių, pasyvių RF bei SIGINT jutiklių, pasienio EO/IR kamerų ir žvalgybinių dronų tinklai turi veikti kaip vientisa sistema. Būtina identifikuoti ir užpildyti esamas radarų bei signalų žvalgybos spragas. COP  (Bendro Operacinio Vaizdo) integracija leis sukurti trajektorijų sekimo ir prognozavimo modelį, sumažinsiantį klaidingų pavojaus signalų skaičių ir suteiksiantį Krizių valdymo centrui išsamų situacijos vaizdą realiuoju laiku. Dirbtinio intelekto sprendimai padėtų prognozuoti balionų trajektorijas ir trumpinti oro uostų veiklos apribojimų trukmę.

Trečiasis elementas – neutralizavimo pajėgumai. Lietuvos gynybos pramonės įmonės jau šiandien yra sukūrusios ir netrukus pradės gaminti 3–10 km aukštį galinčius pasiekti reaktyvinius fiksuoto sparno dronus‑perėmėjus.

Šie dronai gali būti paleidžiami iš užkardų ar specialiai parengtų stovėjimo pozicijų, greitai pakildami ir tiksliai pasiekdami taikinį. Termovizinė įranga užtikrina tikslią taikinio identifikaciją, o priekinėje dalyje įrengta adatų arba adatų paleidimo sistema.

Kitas strategiškai solidesnis sprendimas – žvalgybiniai dronai, veikiantys kaip integruota „viskas viename“ sistema. Strateginiai žvalgybiniai dronai yra ilgalaikio patruliavimo platformos, aprūpintos aukštos raiškos radarais, pasyviais RF/SIGINT jutikliais ir EO/IR įranga. Jų jutiklių komplektas leidžia tiek aktyviai aptikti, tiek atpažinti signalų šaltinius ir ryšio kanalus. Skraidydami iki maždaug 13 km aukščio, jie išplečia stebėjimo perspektyvą, leidžiančią užfiksuoti ir sekti objektus, sklindančius iki 10 km aukštyje, bei pateikti patikimesnę trajektorijų prognozę ir ryšio analizę. Dėl didelės keliamosios galios šios platformos gali nešti mažesnius atakos dronus, nedideles raketines ar kitas kinetines priemones, todėl jos gali veikti ne tik kaip žvalgybos, bet ir kaip taktinių sprendimų vykdytojos – „viskas viename“ koncepcijos dalis.

Tarp galimų platformų minėtinos izraelietiškos IAI Heron TP (Eitan), Elbit MALE ir amerikietiškos MQ‑9 Reaper sistemos. Jų veikimo laikas (iki 30 val.) užtikrina ilgalaikį patruliavimą ir galimybę greitai perskirstyti pajėgumus. Integracija su COP, NATO žvalgyba ir vietiniais sensoriais leidžia automatiškai inicijuoti aptikimo‑analizės ciklus bei pateikti rekomenduojamus veiksmus sprendimų priėmėjams.

Be technologinių priemonių, veiksminga kova su hibridine grėsme reikalauja ir žvalgybos bei teisėsaugos atsako. Kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaudamas su Europolu, turi identifikuoti hibridinių operacijų organizatorius, vykdytojus ir techninių priemonių tiekėjus, o VSD ir AOTD, glaudžiai veikiant su tarptautiniais partneriais, turi užtikrinti išankstinį informacijos srautą apie planuojamus paleidimus. Tai leistų prevenciškai užkirsti kelią hibridinėms atakoms dar iki jų realizavimo.