Senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė reikalauja neatidėliotinų pokyčių slaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemoje. Reaguodama į šiuos iššūkius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija pristato politinį dokumentą, kuriame numatyti esminiai trumpalaikiai ir ilgalaikiai sistemos pokyčiai.
Tarp svarbiausių siūlymų – perėjimas prie poreikiu, o ne terminais grįsto finansavimo, dienos slaugos stacionarų kūrimas bei pagalbos artimuosius slaugančioms šeimoms plėtra.
Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė auga, tačiau sveiko gyvenimo metai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Šiandien daugiau nei pusė 65 metų sulaukusių asmenų likusį gyvenimą praleidžia sirgdami lėtinėmis ligomis, o sistema, skirta jiems padėti, vis dar yra fragmentuota, joje trūksta žmogiškųjų išteklių ir aiškaus koordinavimo.
„Lietuvoje trūksta koordinuotos slaugos, ilgalaikės priežiūros ir globos tiek miestuose, tiek regionuose. Valstybė privalo užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos, kokybiškos ir laiku teikiamos. TS-LKD šiandien siūlo kurti personalizuotą paslaugų modelį, atitinkantį kiekvieno žmogaus poreikius, apimančius ne tik medicininę pagalbą, bet ir emocinę, socialinę bei kasdienę pagalbą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų gyventi oriai ir savarankiškai”, – teigia TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiandien veikianti sistema, deja, tokia, kurioje žmogus dažnai pasiklysta tarp sveikatos ir socialinės apsaugos institucijų.
„Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas žmogui kuo ilgiau ir saugiau gyventi savo namuose, išlikti savarankiškam, išsaugoti socialinius ryšius, o jo artimiesiems – gauti realią pagalbą, o ne vien prisiimti visą priežiūros naštą. Tam reikia ne pavienių sprendimų, o nuoseklios sistemos. Girdime apie Vyriausybės pastangas kurti vieningą ilgalaikės priežiūros modelį, todėl šį dokumentą siūlome kaip konkrečią politikos kryptį ir sprendimų rinkinį, kuriuo gali pasinaudoti ir pritaikyti kiekvienas, siekiantis, kad sistema veiktų“, – akcentuoja Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Pasak Seimo narės, vienas absurdiškiausių dabartinių ribojimų – 120 dienų slaugos limitas, kuris priverčia sunkiai sergančius žmones perkelti į socialinės globos sistemą ne dėl jų sveikatos būklės, o pagal kalendorių.
„Todėl mes siūlome pereiti prie poreikiu grįsto modelio – slaugos trukmė turi būti nustatoma tik pagal objektyvią klinikinę žmogaus būklę”, – teigia ji.
Dokumente pabrėžiama, kad šiuo metu didžioji ilgalaikės priežiūros našta krinta ant šeimos narių, dažniausiai – moterų, pečių. Tai verčia jas trauktis iš darbo rinkos, prarasti pajamas ir ateities pensijos garantijas.
„Valstybės investicija į priežiūros sistemą yra ne tik socialinė, bet ir labai aiški ekonominė priemonė. Turime sukurti tokią infrastruktūrą, kuri leistų artimiesiems išlikti darbo rinkoje. Tam siūlome diegti dienos slaugos stacionarų modelį, kai dieną žmogumi rūpinasi profesionalai, o vakare jis grįžta namo, taip pat stiprinti „atokvėpio lovų“ paslaugas bei kurti budinčio slaugos specialisto, galinčio atvykti į namus visą parą, paslaugą“, – akcentuoja Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Artimiausiems 1–2 metams TS-LKD siūlo 5 esminius sprendimus:
- Vieninga „vieno langelio“ sistema: Sujungti sveikatos ir socialines sistemas į vieną skaitmeninę platformą, kurioje gyventojai matytų laisvas vietas, teiktų prašymus ir gautų visą informaciją pagal savo gyvenimo situaciją.
- Pagalbos namuose spartinimas: Greitesnis būsto pritaikymas, slaugos įrangos skyrimas ir individualios priežiūros asistentų tinklo plėtra.
- Dienos slaugos stacionarai ir pavėžėjimas: Naujos paslaugos kūrimas, leidžiantis pacientams gauti medicininę priežiūrą dienos metu.
- Lankstus atokvėpis šeimoms: „Atokvėpio lovų“ plėtra ir budinčio slaugos specialisto (on-call) modelio išbandymas.
- Skaitmeninė kokybės stebėsena: Paslaugų vertinimas ne pagal formalius apsilankymus, o pagal realius paciento sveikatos rodiklių pokyčius ir atsiliepimus.Ilgalaikėje perspektyvoje (5–10 metų) numatoma:
- Visiška sistemų integracija: Sveikatos, socialinės, globos ir paliatyviosios pagalbos apjungimas į nedalomą ilgalaikės priežiūros tinklą.
- 120 dienų limito panaikinimas: Finansavimas ir paslaugų trukmė išimtinai pagal žmogaus sveikatos ir funkcinį poreikį.
- Žmogaus teisių apsauga: Aktyvi Seimo kontrolierių stebėsena įstaigose, pacientų įgalinimas atpažinti pažeidimus (smurtą, nepriežiūrą, orumo žeminimą) ir „QualityRights“ principų diegimas.
- DI technologijų integravimas: Dirbtiniu intelektu grįstos sistemos („AI triage“) pasitelkimas, padėsiantis prioritizuoti eiles pagal realų paciento pažeidžiamumą ir vienišumo riziką, o ne tik registracijos datą.
- Tvarus finansavimas: Įstatymu įtvirtinta finansavimo struktūra, atspari demografiniams pokyčiams, ir valstybės finansuojamų slaugos bei socialinio darbo studijų vietų didinimas.
Su pilnu dokumentu „Daugiau paslaugų žmonėms visoje Lietuvoje: slaugos ir ilgalaikės priežiūros stiprinimas“ galite susipažinti čia.