Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į posėdį pasikvietė kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson aptarti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo galimybes toliau užimti pareigas ir Gedimino pilies kalno griūties stabdymą.

TS-LKD pirmininko pavaduotojai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei paklausus, kas pirmas grius: Gedimino kalbas ar LNOBT vadovas, ministrė teigė, jog G. Kėvišas teatrui vadovauja jau 14 metų ir 2016 metų rudenį laimėjo dar vieną penkerių metų kadenciją, mat konkursas buvo paankstintas beveik puse metų ir jį rengė dar praėjusi valdžia.

„Ką veikė prieš tai buvusios Vyriausybės, kodėl dangstė šio vadovo veiklą, aš nežinau. Tris kartus jam buvo pratęsta kadencija. Mes atleisti jį galime tik, kai yra teisinis pagrindas. Jei ministrė atleidžia be teisinio pagrindo, prasidės teismai, kas padengs tas išlaidas, kai jis bus grąžintas į darbo vietą? Akivaizdžiai matoma, kad vėl buvo išnaudotos spragos įstatyme. Žinodami galimą valdžių pasikeitimą, buvusi valdžia, konkrečiai ministras Šarūnas Birutis dirbtinai suorganizavo išankstinį konkursą, beveik 9 mėnesius prieš kadencijos pradžią“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

„Panašu, kad G. Kėvišas pažabojo visą Vyriausybę ir premjerą ir visas kitas institucijas. Ir nereaguoja į raginimus pasitraukti dėl jo susikompromitavusios etikos ir moralės“, – kalbėjo ministrė.
Pasak ministrės, tyrimas dėl G. Kėvišo ministerijoje vyksta toliau: „Mūsų tyrimas toliau vyksta, vasario mėnesį prasidėjo pilnas auditas teatro veiklos. Mes kreipėmės į prokuratūrą, suspendavome finansavimą teatro scenos atnaujinimui. Nes galimai šis vadovas yra susijęs su nusikalstama veika, susijusia su šiuo projektu. Tačiau valia yra visuomenės rankose ir turėtų reaguoti visa šalis, kad vadovas pasitrauktų. Mes galime paveikti tik per etinį aspektą. Teisinių priežasčių jo atleisti nėra, o mes gyvename teisinėje valstybėje.“

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad absurdiškai skamba paaiškinimai, jog G. Kėvišas yra galingesnis už visą Vyriausybę. „Skamba kaip šiek tiek neįgali Vyriausybė, kai atvirame posėdyje yra pripažįstama, kad teatro direktorius yra galingesnis už Vyriausybę ir už premjerą S. Skvernelį, už ministrę. Prezidentės nepasitikėjimas yra išreikštas ir niekas nerūpi. Aš tai matau priežastį – paimti ir atleisti ir eiti į teismą ir teisme ginti valstybinę poziciją. Yra toks kelias, bet akivaizdu, kad politinės valios tam keliui pasirinkti nėra. Dabar girdime išsisukinėjimą, kad būtų ilgas teismo procesas, jis pasibaigtų pralaimėjimu “.

Sulaukusi frakcijos narių klausimo dėl griūvančio Gedimino kalno šlaito, ministrė teigė, jog kalno šlaitai pradėjo slinkti dėl ekspertų aplaidumo ir Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės „nesugebėjimo vadovauti kalno griuvimo procesui“. Taip pat Nacionalinį muziejų L.Ruokytė-Jonsson kaltino nesugebėjimu tinkamai informuoti visuomenę apie tai, kas kalne daroma dabar. Pasak jos, šiuo metu yra sudaryta veiklos grupė iš Aplinkos, Kultūros ministerijų ir Vilniaus savivaldybės bei Nacionalinio muziejaus atstovų. Šiuo metu, anot ministrės, jau yra parengtas kalno gelbėjimo planas, o ši grupė prižiūri, kaip jis vykdomas.

„Pagrindiniai darbai atlikti, dabar lieka iki balandžio pabaigos atlikti dar vieną veiksmą, kuris sustabdys tą visą griuvimą. Matėte, ten buvo nuošliaužų dar papildomai, tai jos yra tiesiog susijusios su atšilusiu oru. Jų tikrai dar gali būti, net ir ne viena. Tai įeina į šitą planą“, – kalbėjo ministrė.

Tačiau, pasak ministrės, situacija yra kontroliuojama, yra įdiegti detektoriai, kurie matuoja kiekvieną pokytį kalne ir tikrai visa tai bus suvaldyta. „Tikrai nereikia dėl to jaudintis. O po to, jau po prevencinių darbų, kai mes sustabdysime kalno šliaužimą žemyn, prasidės esminiai darbai, kurie tvirtins kalną ir tikroji kalno gelbėjimo akcija. Suplanuota, kad iki 2018 m. baigsim pagrindinę Gedimino kalno gelbėjimo akciją. Tikėtina, kad 2018 mes galėsime vėl, kaip visada, leisti be trikdžių lankytojams ir turistams pasidžiaugti plytomis“, – kalbėjo ministrė.