Lapkričio 13 d., po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Vytauto Kernagio kreipimosi, Seimo Kultūros komitetas rengė išvažiuojamąjį posėdį prie Gedimino kalno ir piliavietės bei klausymus dėl Gedimino kalno situacijos.

Į posėdį pakviesta Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir viceministras Renaldas Augustinavičius konstatavo, kad neišvengiamai dar ne viena nuošliauža nuslinks.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojos R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, dar kovo mėnesį Premjeras Saulius Skvernelis į keltą klausimą atsakė, kad skirs 800 tūkst. eurų Gedimino kalno tvarkymui. „Šiandien paaiškėjo, kad pinigai bet kokiu atveju buvo numatyti iš Valstybės investicijų programos (VIP) aukštutinei piliai restauruoti, nebuvo jokio aliarmo ar numatytų papildomų lėšų ir, nors buvome raminami, kad lėšos tvarkybai skirtos, nebuvo priežasties būti ramiais. Ir tik dabar atsirado sprendimas dėl ekstremalios padėties ir papildomų milijonų iš rezervo: 3 mln. eurų vienam ir 6 mln. eurų kitam kalno šlaitui tvarkyti. Tad išeina lyg ir apgaudinėjimas. Tokie pavyzdžiai apsunkina pasitikėjimą Vyriausybe. Kita vertus, irigacinė sistema nebus sutvarkyta be kito rudens, kol kas kalnas nuo lietaus saugomas tik jį dengiant, o pavasarį turėtume pasitikti tik su vienu pilnai sutvarkytu šlaitu. Deja, kaip ir belieka konstatuoti, kad valstybės šimtmetį pasitiksime vis dar stebėdami nuošliaužas, o dabar vykstantys darbai – tik kalno paruošimas žiemos laikui“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narys V. Kernagis teigė pasigendąs aktyvesnio Vyriausybės vaidmens šiuo klausimu. „Nesuprantama, kodėl yra delsiama skelbti ekstremalią padėtį pagrindiniams Gedimino kalno tvarkymo darbams. Šiuo metu ekstremali padėtis yra paskelbta tik kosmetiniams tvarkybos darbams, o tai situacijos iš esmės nekeičia. Šiuo metu diskutuojama jau nebe apie galimybę Gedimino kalną sutvarkyti Valstybės atkūrimo šimtmečiui, tačiau apskritai apie galimybę jį sutvarkyti ir išsaugoti. O tai, mano nuomone, yra pakankamas pagrindas Vyriausybei skelbti ekstremalią padėtį“, – sakė parlamentaras.

Vienas svarbiausių sutarimų, pasiektas klausymų metu – nuo šiol bus vykdoma nuolatinė parlamentinė kontrolė dėl Gedimino kalno tvarkybos, kas mėnesį rengiami išvažiuojamieji posėdžiai darbų eigai įvertinti bei apie darbus nuolat informuojama jais besidominti visuomenė.

Klausymuose Gedimino kalno būklę ir tvarkybos eigą pristatė Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, Kultūros viceministras R. Augustinavičius, Aplinkos ministras K. Navickas, Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė, Lietuvos geologijos tarnybos atstovai, architektai, į posėdį kviestas Vilniaus miesto meras R. Šimašius – neatvyko.