Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl patobulinto balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto (TAP-17-2113(2) (17-4179(3)“. Klausimo svarstymo metu pranešėjai teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų ministerijų atstovų nebuvo. Tačiau kitą dieną vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas viešojoje erdvėje išsakė skeptišką nuomonę dėl balsavimo internetu, ypač – dėl saugumo užtikrinimo. Kilus kibernetinio saugumo incidentui, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijos bus pirmos, kurios turės reaguoti į susidariusią padėtį.

„Matome, jog daugelis valstybių, kuriose pastaruoju metu vyko rinkimai, patyrė įvairių bandymų elektroninėmis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus. Ryškiausias, ko gero, Jungtinių Amerikos Valstijų atvejis, kur galimą Rusijos įtaką naudojant įvairius instrumentus internete, ypač netikras naujienas, šiuo metu tiria valstybės institucijos – klausimų atsiradimo priežastis komentavo G. Landsbergis. – Vėl atverdami diskusijoms klausimą apie internetinio balsavimo įteisinimą, turime būti pasvėrę visas grėsmes ir kitų šalių patirtis, todėl teiraujamės ministrų, koks vertinimas buvo atliktas Vyriausybėje derinant šį įstatymo projektą“.

Ministrų prašoma atsakyti, jei rinkimų metu įvyktų kibernetinio saugumo incidentas, ar negalėtų būti keliamas klausimas dėl tokio balsavimo duomenų patikimumo, balsavusiųjų duomenų apsaugos ir balsavimo pasirinkimo atskleidimo?

Primenant, jog prieš metus paviešinus Kibernetinio saugumo ataskaitą buvo konstatuota, jog tuo metu Lietuvoje kibernetinio saugumo brandos lygis buvo žemas, teiraujamasi, ar per šiuos metus situacija Lietuvos kibernetinio saugumo lygiu pasikeitė taip dramatiškai, jog būtų laikas pradėti diskusiją apie internetinio balsavimo įteisinimą iki 2020 m.?

Kadangi Lietuvoje vis dar pasitaiko balsų pirkimo atvejų, ar ministrai gali užtikrinti elektroninio balsavimo slaptumą? Taip pat ar atlikta išsami pasekmių analizė šiuo klausimu, turint omenyje ir pastarųjų rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse patirtį, ypač tuos atvejus, kai šių rinkimų baigtį bandė paveikti kitos valstybės, naudodamos kibernetines poveikio priemones?