Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir galimo kyšininkavimo Kauno marių regioniniame parke.

Parlamentarai kreipimesi prašo apginti viešąjį interesą ir pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei galimo kyšininkavimo, po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog Kauno marių regioniniame parke UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ atitvėręs 11 hektarų rekreacinės teritorijos sklypą vykdo jame statybas. Leidimą tvorai statyti išdavė Kauno regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė, motyvuojant, jog aptvare bus laikomi laukiniai gyvūnai, tačiau kyla abejonė, ar tai nėra tik formali priežastis siekiant užtverti visą teritoriją su namais ir prieigą prie vandens telkinio.

„Neramina informacija, kad neilgai trukus po to, kai buvo gautas leidimas atsitverti didelę teritoriją, žemės ūkio bendrovė „Agrokoncernas“ direkcijai pervedė 10 000 litų (beveik 3 000 eurų) „paramos“. Kyla rimtas klausimas, ar tai nebuvo pakiša už neeilinį sprendimą? Teisėsauga galėtų atsakyti, ar ši istorija nesukelia tokių pačių įtarimų, kokie yra iškelti Santaros klinikų istorijoje“, – teigė G. Landsbergis.

Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl teisės aktų pažeidimų Kauno marių regioniniame parke.

Parlamentarė kreipimesi ministro prašo įvertinti, ar jis pasitiki Kauno regioninio parko direkcijos vadove N.Eidukaitiene ir ar ji tinkamai atliko savo pareigas? Taip pat prašoma pavesti atsakingoms institucijoms įpareigoti projekto vystytoją nedelsiant pašalinti užtvarus, trukdančius poilsiautojų ir žvejų prieigą prie Kauno marių bei išanalizuoti ir pateikti išvadą, ar teisėtai buvo išduoti leidimai? Galų gale prašoma įvertinti, ar atsakingos institucijos tinkamai vykdė projekto įgyvendinimo kontrolę bei reagavo į fiksuotus pažeidimus ir imtis priemonių pažeidimus nedelsiant pašalinti.

„Susidariusi padėtis, kuomet teisės aktai draudžia tverti teritorijas rekreacinėse zonose, tačiau tai vis tiek leidžiama kai kuriems asmenims, kelia klausimų, ar tikrai visi esame lygūs prieš įstatymą ir kodėl kai kuriems jie negalioja arba yra patogiai apeinami? Papildomai kreipiuosi į aplinkos ministrą, kad šis įvertintų, ar pasitiki savo pavaldine ir jos kompetencijomis užtikrinant teisės aktų vykdymą“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Primename, jog Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas draudžia užtverti prieigą prie rekreacinėse zonose esančio miško, servitutinių ir vidaus kelių, pažintinių takų, vedančių prie vandens telkinių.