Seimo narys Kęstutis Masiulis stebisi Vyriausybės nenoru pritarti Grįžimo įstatymui, kuris šiuo metu svarstomas Seime.

K. Masiulio teigimu, „vyriausybinės darbo grupės, institucijos ir ministerijos pritaria, kad šiuo metu nėra sistemos kaip padėti lietuviams grįžti į istorinę Tėvynę, kuriems būtina tokia pagalba. Štai Armėnijoje padėtis yra labai nestabili, o jeigu kiltų neramumai, Lietuva su savo inertiška ir gremėzdiška biurokratija nieko negalėtų padėti tos šalies lietuvių bendruomenei. Tokį mūsų valstybės silpnumą stebime jau porą metų Venesueloje, iš kurios plaukia lietuvių pagalbos prašymai, o Izraelyje aliarmas suveikė automatiškai ir jie grąžino jau porą šimtų saviškių, kur jau laukė integracijos sistema. Nepaisant to, kad valstybės institucijos pripažįsta valstybės bejėgystę, yra atskirų politikų nenoras pritarti Grįžimo įstatymui. Tai vertinu kaip politinę konkurenciją ir negalėjimą visiems valstybės politikams ir partijoms susitarti dėl bendrų strateginių interesų“.

„Kai kas sako, kad valstybei yra per brangu remti emigrantų grįžimą. Kaip rodo Izraelio ar Airijos patirtis, parama persikėlimui yra labai pelninga INVESTICIJA. Grįžę žmonės būna labai motyvuoti kuo greičiau įsilieti į visuomenę, dirbti, mokytis, o užsienyje įgytos žinios ir patirtis kuria naujas galimybes bei praturtina visą visuomenę. Pasiturinčios ir klestinčios šalys JAV, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija yra imigrantų valstybės, kurias pastatė būtent atvykėliai“, – sako K. Masiulis.

Priėmus Grįžimo įstatymą, šalyje turi atsirasti kompetentinga institucija, kuri teisinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatintų lietuvių kilmės asmenų ir su Lietuva istoriškai susijusių asmenų grįžimą į Lietuvą.