Pyrago dalybų metas Seime. Komitetams svarstyti išdalintas 2018 m. valstybės biudžeto įstatymo projektas. Ketinama didinti finansavimą strateginėms valstybės politikos sritims ir mėginti spręsti įsisenėjusius klausimus. Krašto apsaugos finansavimas galų gale pasieks 2 proc. nuo BVP, turėtų didėti mokytojų ir dėstytojų atlyginimai, augs finansavimas policijai, pasieniečiams, ugniagesiams ir teismams. Taip pat valstybės rezerve planuojama sukaupti beveik 60 proc. daugiau lėšų nei 2017 m. Ambicingais pokyčiais Vyriausybė giriasi ir man asmeniškai aktualiausioje kultūros srityje.

Žadamas minimalios algos augimas kultūros srities darbuotojams, didesni finansai numatomi ir iki šio laiko pakankamai apleistai kino sričiai. Taip pat lėšų nuo šiol gaus ir profesionaliojo scenos meno nacionalinės programos veiklos sritis. Galima pastebėti augimą nacionalinių ir ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų investicijų projektams, konkrečioms valstybės kultūrinėms įstaigoms bei įvairiems muziejams. 

Žinoma, valdantieji visuomenei komunikuodami apie 25 mln. eurų didėjantį Kultūros ministerijos biudžetą ketina susižerti politinius dividendus, tačiau šis skaičius yra klaidinantis ir stipriai pritemptas. Pasigilinkime į realius skaičius. Iš ministerijos nurodytų 25 mln., 22,2 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti pinigai. Faktiškai šie pinigai nėra skirti kultūros sektoriui ir jo puoselėjimui. Realiai tai statybų sektoriaus pinigai. Nauji langai, sienos, trinkelės – visai tai yra svarbu, tačiau tai nei kiek neprisideda prie kultūros politikos turinio ir pagal prioritetą nėra pirmoje vietoje pagal tai, ko šiandien mums reikia. Atmetus šiuos infrastruktūriniams projektams skirtus pinigus, realus kultūros biudžeto augimas siekia vos kiek daugiau nei 2,7 mln. eurų. Ne toks ambicingas skaičius, tiesa?

Dar pridėkime, kad viso to pasekoje yra drastiškai sumažintos dotacijos savivaldybių kultūriniams projektams. Turint omeny Lietuvos savivaldybių finansinę padėtį bei faktą, jog kultūrinių projektų rėmimas savivaldybėse dažniausiai yra prioritetų eilutės apačioje, toks sprendimas gali turėti gana daug  neigiamų padarinių. 

Nors kultūros ministrei ir valdantiesiems būtų labai smagu kultūros visuomenei papasakoti, kad biudžetą pavyko padidinti dešimtmečius neregėtu skaičiumi (25 mln. eurų), tačiau faktai kalba ką kitą. Liūto dalis biudžeto, kurią sudaro 22 mln. eurų ES fondų lėšų, yra iki 2020 m. Lietuvai skirtos ES paramos gabalėlis. Tai nuo valstybės finansinių perskirstymų ar taupymo vienoje politikos srityje bei perkėlimo į kitą nepriklausančios lėšos. Nors gali susidaryti priešingas įvaizdis, tačiau šis skaičius neatsipinti nei Kultūros ministerijos veiklos kokybės, nei kažkokio valdančiųjų strategiško požiūrio į kultūros politiką. Kitaip tariant, šie pinigai kultūros biudžetą būtų pasiekę savaime, ir be didelio noro.

Net jeigu iš esmės galime džiaugtis, kad lėšos kultūrai didėja bei yra akcentuojamos seniai primirštos sritys, visgi valdančiųjų trimitavimas, jog pavyko išpūsti kultūros biudžetą yra paprasčiausiai neteisingas ir nesąžiningas.