TS-LKD: „Aktyvi užsienio politika – pirmoji Lietuvos gynybinė linija“

Šiandien Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė memorandumą „Aktyvi užsienio politika – pirmoji Lietuvos gynybinė linija“. Dokumente siūlomi devyni konstruktyvūs sprendimai Lietuvos interesų užsienio politikoje ir gynyboje užtikrinimui, strateginės lyderystės tiek regione, tiek pasaulyje stiprinimui bei nacionalinių interesų gynimui.

„Užsienio politikoje Lietuva visada siekdavo būti ne pasyvia tarptautinių įvykių stebėtoja, o aktyvia užsienio politikos dalyve, dažnai sugebėdama daryti reikšmingą įtaką. Deja, šiuo metu užsienio politika tapo reaktyvia, trūksta strateginės darbotvarkės – sako TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas. – Valdančiųjų stagnacija itin juntama ir sulaukus nemalonių žinių iš Pentagono dėl karinės paramos Baltijos šalyse sustabdymo. Turime labai ribotą trijų savaičių langą, kai dar galime daryti įtaką JAV sprendimui dėl 2026 m. biudžeto“.

Kol naujoji valdančioji koalicija, jungdama radikalią politinę kairę ir dešinę, silpnina Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje, TS-LKD imasi iniciatyvos ir drauge su Latvija ir Estija trečiadienį kreipsis į JAV Kongresą, prašydami nemažinti karinės paramos Baltijos šalims.

Spaudos konferencijoje pristatomu memorandumu partija siūlo devynis konkrečius sprendimus valdantiesiems, kurie padėtų stiprinti užsienio politiką ir užtikrintų nacionalinius interesus.

„Pirmasis ir svarbiausias – užtikrinti Ukrainos laisvę ir narystę ES bei NATO iki 2030 m. Iki šių metų pabaigos turime padėti Ukrainai pradėti derybas dėl visų 6 narystės etapų, o Lietuvos pirmininkavimo ES metu 2027 m. – pasiekti esminį proveržį Ukrainos derybose dėl narystės ES bei paraleliai dirbti dėl jos įstojimo į NATO. Be tolimesnės tęstinės karinės paramos ir investicijų į Ukrainos gynybos pramonę, turime siekti dvišalio gynybos susitarimo, kuris rusijos karinės agresijos atveju užtikrintų ukrainiečių karių buvimą Lietuvoje“, – sakė vienas iš memorandumo autorių, Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Antrasis – stiprinti Lietuvos ir JAV transatlantinį ryšį, siekiant atplėšti jį nuo bet kokių nuolaidų rusijai ir Baltarusijai, stiprinti strateginę paramą Ukrainai, išlaikyti karinę paramą Baltijos šalims, plėtoti su JAV laisvos Šiaurės koncepciją. Taip pat būtina pritraukti kuo daugiau JAV gynybos įmonių investicijų Lietuvoje bei gilinti energetinį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą, pvz., siekti susitarimo dėl mažųjų branduolinių reaktorių vystymo, didinti suskystintųjų gamtinių dujų pirkimą Lietuvoje.

Trečiasis – sustiprinti Europos Sąjungą ir jos gynybos pramonę, bei sukurti ir papildomą Europos gynimo sąjungą, integruojant į ją ne tik ES valstybes, bet ir Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Ukrainą. Europos gynimo sąjunga turėtų užtikrinti nuosavą ES gynybos finansavimą, stiprinti ginkluotės standartizavimą, bendrus viešus pirkimus ar leisti formuoti bendrus karinius vienetus.

Ketvirtasis – maksimaliai išplėsti karinius, politinius, ekonominius ryšius su Vokietija. Maksimaliai greitai ir efektyviai užbaigti Vokietijos brigados kūrimą Lietuvoje, sukurti ilgalaikę dvišalę gynybos partnerystę, kuri apimtų tiek nuolatinį karinių pajėgų buvimą Lietuvoje, bendrą mokymų, ginkluotės infrastruktūrą, stiprinamus žvalgybinius ryšius, Vokietijos gynybos pramonės ir kitų investicijų plėtrą.

Penktasis – kurti dvišalius gynybos susitarimus su geopolitiškai itin svarbiomis ir karinę galią regione turinčiomis šalimis – Lenkija ir Švedija. Dvišalio susitarimo pagrindu inicijuoti Lietuvos karių dislokavimą, pvz., į Gotlando salą, kaip gilesnio Lietuvos įsipareigojimo bendram Šiaurės regiono saugumui ženklą.

„Šeštasis – atkurti strateginę partnerystę su Lenkija. Atnaujinti dar 1994 m. pasirašytą Lietuvos–Lenkijos dvišalių santykių ir strateginės partnerystės sutartį, apimant ir bendrą gynybinį įsipareigojimą. Taip pat siūlome atkurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinį komitetą bei metinę valstybių vadovų lygio „Vilniaus“ konferenciją. Siekti vykdyti bendrus karinius pirkimus ir gynybos pramonės projektus su Lenkija“, – sakė vienas iš memorandumo autorių, Seimo narys Audronius Ažubalis.

Septintasis – tęsti A. Lukašenkos režimo tarptautinę izoliaciją, kol nebus esminių politinės demokratizacijos sprendimų ir Baltarusijos savarankiškumo nuo rusijos ženklų, pastarosios pasitraukimą iš Baltarusijos padaryti viena svarbiausių taikos sąlygų bei sukurti naują santykių su baltarusių tauta strategiją.

Aštuntasis – aktyviai plėtoti strateginę partnerystę su Izraeliu, kuris yra vienas pagrindinių Vakarų civilizacijos saugumo ramsčių Artimuosiuose Rytuose. Turime aktyviai plėsti bendradarbiavimą saugumo, technologijų, žvalgybos bei migracijos temose.

Devintasis – toliau visapusiškai stiprinti Lietuvos diplomatinę tarnybą, pritraukiant gabiausius, kūrybingiausius, profesionaliausius Lietuvos piliečius, reikšmingai stiprinti tarnybos finansavimą. To nepadarius, šio memorandumo keliami tikslai praranda prasmę.

Memorandumas „Aktyvi užsienio politika – pirmoji Lietuvos gynybinė linija“ yra TS-LKD kvietimas konsoliduoti valstybės institucijas, visuomenę ir sąjungininkus, kad Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje vėl būtų girdimas.

Išsamiai susipažinti su memorandumu galite čia.