Šeštadienį Vilniuje prasidėjusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) XXI Suvažiavime partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kvietė pasitikėti, kad Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika. Jis teigė tikintis, kad „būsime Vilties balsas korupcijos skandalų įaudrintai Lietuvai“.

Pasak jo, TS-LKD, ir praeityje siekdama strateginių valstybės tikslų – įstojimo į NATO, Europos Sąjungą, energetinės nepriklausomybės, bei dabar, siūlydama naują Planą Lietuvai – visada skaidriai, aiškiai ir tvirtai deklaravo, ką ketina pasiekti.

„Toks yra mūsų įsipareigojimas. Ir kartu kvietimas pasitikėti. Pasitikėti, kad Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika. Todėl anksčiau laiko atsisakiau Europos Parlamento mandato. Todėl nuo šiandien pradedu kampaniją po Lietuvą „Ateik balsuoti!”. Susitiksiu su tūkstančiais žmonių, kviesiu nenusivilti ir išreikšti savo valią rinkimuose. Tikiu, kad būsime Vilties balsas korupcijos skandalų įaudrintai Lietuvai“, – savo kalboje pažymėjo G. Landsbergis.

TS-LKD pirmininkas teigė, kad pasitikėjimą politine sistema bus siekiama atstatyti stiprinant Vyriausiąją rinkimų komisiją, suteikiant daugiau nepriklausomybės žiniasklaidai, įsteigiant ypatingojo prokuroro instituciją politinei korupcijai tirti.

G.Landsbergis pažymėjo, kad ketina su žmonėmis visoje šalyje kalbėtis apie naują Planą Lietuvai: apie tai, kad verslas Lietuvoje sukurs pusantro šimto tūkstančių darbo vietų, o žmonės neišvažiuos, nes galės uždirbti, o išvažiavę grįš, nes Lietuva jų laukia.

„Prieš keletą savaičių pirmą kartą pristatydamas mūsų planą sakiau, kad tai pirmiausia Vilties, o ne atlyginimų planas. Vilties, kad Lietuvoje galima gyventi kitaip. Rasti gerą darbą, uždirbti orų atlyginimą ir tikėtis kokybiško išsilavinimo savo vaikams. Vilties, kad vaikai ir anūkai grįš iš Airijos ar Norvegijos ir ateis aplankyti savaitgalį, o ne tik per atostogas. Viltis, kad senatvės lauksime ne su baime, o su ramybe ir pasitikėjimu. Ir ši Viltis tikra, nes grįsta įsipareigojimu ir nuoseklaus darbo dešimtmečiais. Mes ne tik žinome KAIP įgyvendinti planą, bet įsipareigojame, kad jis TIKRAI bus įgyvendintas“, – sakė G. Landsbergis.

Savo kalboje jis taip pat dėmesį skyrė švietimo, socialinei sričiai, valstybės energetiniam saugumui.

Šiemet Suvažiavime pirmą kartą buvo įteikti TS-LKD apdovanojimai „Lietuvos ąžuolai“, kurių tikslas – prisiminti ir padėkoti mūsų bendruomenės žmonėms, išreikšti pagarbą tiems, kurie neteko savo artimųjų 1991-aisiais metais, kuomet vyko esminė Lietuvos kova dėl išlikimo.

Suvažiavimo metu taip pat bus svarstomos ir priimamos rezoliucijos, kuriose partija pateiks pasiūlymus dėl pasitikėjimo politika ir skaidrumo didinimo, ekonomikos, socialinės politikos, šeimos, švietimo, gynybos ir kt.

Partijos Pirmininko kalba pridedama žemiau.

Mieli Bendražygiai,

atrodo, visai neseniai pirmą kartą stovėjau čia, šioje salėje prieš jus ir dėkojau už pasitikėjimą partijos pirmininko rinkimuose. Plojimai nutilo, šypsenos priblėso, prasidėjo darbas. Nesitikėjau, nei, kad bus paprasta ar juo labiau lengva.

O klausimų dėl pirmininko pasikeitimo būta daug. Ar sugebės? Ar sutelks? Ar patikės juo žmonės? O kai kas net klausė – kas jis toks?!

Socialiniame tinkle kažkas parašė – „Jūs gi anūkas!”. Nedraugiškų žmonių kabintas kaip pajuokos žodis, man tapo pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltiniu. Atrašiau –  „taip, kaip ir mes visi”.

Šeimos nepasirinksi, o man buvo lemta gimti tikrai neįprastoje šeimoje, tarp muzikos ir literatūros profesorių. Iš jų išmokau, kad tokios vertybės kaip Laisvė, Tėvynės meilė, Teisingumas , Atsakomybė yra pamatas, o ne mados padiktuota kryptis.

Kiti sakė, kad trūksta patirties didžiojoje politikoje. Žiūrėdamas į valstybės laivą siūbuojančius žentų, zadanijų ir kyšių skandalus, klausiu savęs: o gal GERIAU be tokios politinės patirties?

Daug kas atsinaujinimą suprato kaip tik naujus veidus partijoje. Tačiau man nuo pat pradžių tai buvo kur kas platesnė sąvoka. Tai ir naujos idėjos, atsigręžimas į visuomenę, kandidatų atranka skyrių demokratiniuose rinkimuose bei visuomenės lyderių įtraukimas į mūsų programos rengimą.

Džiaugiuosi, kad mūsų kvietimas buvo išgirstas ir prie partijos prisijungė būrys naujų žmonių. Jie mus praturtino savo idėjomis ir energija. Šie žmonės tai – Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis, Andrius Navickas, Vytautas Kernagis ir būrys kitų. Abejojusiems įrodėme, kad mūsų bendruomenė yra atvira.

Tikiu, kad ne visada yra lengva priimti bendrakeleivius į važiuojantį traukinį. Todėl esu nepaprastai dėkingas visiems bendražygiams, kad drauge radome vietos ir naujiems keleiviams.

Visi prisimename filmuotus vaizdus iš Sąjūdžio laikų. Gerai įsiminė pašaipios šypsenos nomenklatūros komunistų veiduose, kai jie klausėsi Sąjūdžio atstovų, dėstančių apie Lietuvos laisvę, siekį būti Vakarietiška valstybe. Juk žinote, ką jie galvojo tuomet – „nepatyrę, idealistai, ką gi jie nuveiks dėl Lietuvos?”

Patirtis svarbu. Tačiau svarbu ir kokia ji. Kaip nuslėpti nešvarius ryšius? Kaip suderinti zadanijas? Kurioje pirtelėje aptarti reikaliukus? Nemanau, kad tokios patirties reikia ateities Lietuvai. Todėl džiaugiuosi Sąjūdžio laikų išminties ir idealizmo bei šių dienų jaunystės ryžto ir energijos derme.

Lietuvos politinė sistema išgyvena sunkius laikus.

Skandalai, kurie purtė valdančiąją daugumą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Seime turėtų būti daugiau politikų, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuvos ateitis, Lietuvos žmonės.

Ketveri prarasti metai, nespręstos ir akis badančios problemos, apie kurias kalba jau ne tik opozicija, bet ir įtakingiausios pasaulio organizacijos, sako, kad per ateinančius 15 metų neteksime kas trečio darbingo žmogaus! Tragiška švietimo padėtis, paskutinės vietos juodosiose alkoholizmo ir savižudybių statistikos lentelėse. O juk už kiekvieno šalto skaičiaus yra žmogus, jo šeima, jo gyvenimas.

Tikėjome, kad atkreiptas visuomenės dėmesys į svarbiausias Lietuvos problemas sulauks atsako. Vylėmės, kad rudenį rinkimuose žmonės ne protestuos prieš „sistemą“, o racionaliai rinksis geresnę savo ir savo vaikų ateitį Lietuvoje.

Todėl, kai sužinojau apie įtarimus dėl stambaus kyšio buvusiam liberalų vadovui,  pirmiausiai galvojau apie žmones, kurie jau buvo apsisprendę eiti į rinkimus ir balsuoti už dešiniuosius. Liberalų sprogimas labiausiai palies juos.

Mūsų politinė bendruomenė, kaip ir dalis visuomenės, pasijuto ne kaip kitaip, o išduoti. Kartu su liberalais atlaikę audras 2008-2012-aisiais, planavome naujus darbus nuo rudens. Šiandien esame priversti laukti, kol liberalai išsivalys ir atsakys į visuomenės klausimus.

Manęs klausia: kaip jūs atstatysite pasitikėjimą politine sistema? Kaip jūs grąžinsite žmones balsuoti už dešiniuosius?

Atsakau paprastai – reikia stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją, suteikti daugiau nepriklausomybės žiniasklaidai, įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją politinei korupcijai tirti. Tai aptarsime šiandien kiek vėliau, diskutuodami apie skaidrumą. Tik turėkime galvoje, šiandien turime atsakomybę įrodyti, kad esame pasirengę rimtiems pokyčiams.

Tai svarbūs siūlymai, bet kartu tai tik detalės didesniame paveiksle. Todėl noriu tarti keletą žodžių apie mūsų partijos įsipareigojimus šiandien.

Mes nieko neviliosime ir niekam nepataikausime. Niekada to nedarėme.

Kai kas sakė, kad tai – mūsų silpnoji vieta, o man tai mūsų stipriausioji savybė.

Kildiname save iš Sąjūdžio, esame ugdyti Sąjūdžio dvasia. Mūsų vyresnieji – patys stovėję mitinguose Katedros aikštėje, jaunesnieji – sėdėję ant pečių stovėjusiems mitinguose. Lietuvos laisvės dvasia yra mūsų vertybių pamatas, ir to pakeisti negali nei laikmetis, nei nuotaikos ar mados.

Tai mūsų kraujyje.

Atsakomybės ėmėmės visada, kai valstybei buvo sunkūs laikai. Neieškojom lengviausių kelių, sprendėme krizes tokiu būdu ir tuo metu, kai privalėjome tai daryti.

Kaip politinė bendruomenė esame užsigrūdinę. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, įveikiant ekonominę krizę ar kaunantis prieš „Gazprom“, dažnai tapdavome taikiniu. Tačiau šios lyderystės niekada nesikratėme ir nuo atsakomybės nebėgome.

Manau, tuo ir esame stiprūs. Esame patikrinti laiko, nesivaikome populizmo ir sunkiose situacijose nepalūžtame.

Nors dažnai už tai sumokėdavome nemažą populiarumo kainą…Tačiau tą darytume ir vėl.

Mes neieškosime pasiteisinimų. Tiesiog darysime tai, ko reikia Lietuvos žmonėms.

Aiški kryptis ir strategija: NATO, Europos Sąjunga, Energetinė nepriklausomybė, o šiandien ir naujas Planas Lietuvai – visada skaidriai, aiškiai ir tvirtai deklaravome, ką ketiname pasiekti.

Toks yra mūsų įsipareigojimas. Ir kartu kvietimas pasitikėti. Pasitikėti, kad Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika.

Todėl anksčiau laiko atsisakiau Europos Parlamento mandato. Todėl nuo šiandien pradedu kampaniją po Lietuvą „Ateik balsuoti!”.

Susitiksiu su tūkstančiais žmonių, kviesiu nenusivilti ir išreikšti savo valią rinkimuose. Tikiu, kad būsime Vilties balsas korupcijos skandalų įaudrintai Lietuvai.

Su žmonėmis visoje šalyje kalbėsime apie naują Planą Lietuvai: apie tai, kad verslas Lietuvoje sukurs pusantro šimto tūkstančių darbo vietų. Žmonės neišvažiuos, nes galės uždirbti, o išvažiavę grįš, nes Lietuva jų laukia.

Prieš keletą savaičių pirmą kartą pristatydamas mūsų planą sakiau, kad tai pirmiausia Vilties, o ne atlyginimų planas. Vilties, kad Lietuvoje galima gyventi kitaip. Rasti gerą darbą, uždirbti orų atlyginimą ir tikėtis kokybiško išsilavinimo savo vaikams.

Vilties, kad vaikai ir anūkai grįš iš Airijos ar Norvegijos ir ateis aplankyti savaitgalį, o ne tik per atostogas.

Viltis, kad senatvės lauksime ne su baime, o su ramybe ir pasitikėjimu.

Ir ši Viltis tikra, nes grįsta įsipareigojimu ir nuoseklaus darbo dešimtmečiais. Mes ne tik žinome KAIP įgyvendinti planą, bet įsipareigojame, kad jis TIKRAI bus įgyvendintas.

Kai kas lenktyniauja siūlydami priešrinkiminius mokesčių planus – mokesčius tik mažinsime, ir nuo to bus tik geriau, sako jie.

Kaip sako Ingrida Šimonytė, mokesčiai tėra sąskaita už tai, kokių valstybės paslaugų norime. Ar norime švietimo kaip Suomijoje, policijos kaip Vokietijoje, sveikatos apsaugos kaip Prancūzijoje? Jei taip, tai tenka sumuoti ir skaičiuoti kiek tai kainuos. O ne atvirkščiai.

Prabėgo metai nuo tada, kai pasiūliau išsilavinusios Lietuvos viziją kaip naują politikos kryptį. Šiandien apie neatidėliotiną poreikį tvarkyti į duobę patekusį Lietuvos švietimą kalba visi. Nuo darbadavių ir verslo konfederacijų iki mūsų politinių oponentų.

Pagaliau, gal vietoj pasipriešinimo pajusime ir vėją į TIKRŲ pokyčių bures.

Partijoje nemažai diskutavome, kas tai yra TIKROJI švietimo kokybė. Didžiuliai skirtumai tarp mažų regioninių mokyklėlių ir prestižinių sostinės mokyklų kuria atskirtį tarp vaikų. Tų, kuriems valstybė yra davusi pažadą suteikti vienodas ir teisingas galimybes.

Šiandien taip nėra. Dalis vaikų, kurių tėvai neturi finansinių galimybių pasirinkti kitą – geresnį miestą, ar geresnę mokyklą, lieka už galimybių rato.  O jeigu šeimoje auga ypatingų poreikių vaikas – tėvai jaučiasi, kad valstybė jiems ir jų vaikui yra atsukusi nugarą.

Taip negali būti, situaciją privalome keisti. Ir naujoji švietimo koncepcija – geriausias švietimas visiems jo siekiantiems – būtent tai ir spręs.

Girdėdavome sakant, kad mums trūksta socialinio jautrumo. Ryžtamės įrodyti, kad tai nėra tiesa. Todėl jaunoms šeimoms siūlome konkrečią pagalbą, o ne tuščią moralizavimą.

Todėl kalbame apie pirmojo būsto jaunoms šeimoms programą, geresnes sąlygas po motinystės ir tėvystės atostogų sugrįžti į darbą ir daugelį kitų sprendimų. Būtent tokio požiūrio iš mūsų partijos laukia auginantys vaikus ar ketinantys jų susilaukti. Būtent tokiu požiūriu ir vadovaujamės.

Viltis tikėti Lietuva, viltis tikėti Lietuvos ateitimi neatsiejama ir nuo saugios Lietuvos vilties.

Šalia Lietuvos sienos statoma Astravo branduolinė elektrinė kelia grėsmę ne tik Vilniaus gyventojams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms.

Baltarusija, rusų rankomis statydama pirmąją atominę elektrinę savo teritorijoje yra įsipareigojusi gauti kaimynų sutikimą tokioms statyboms. Mūsų neklausė. Mes nesutinkame.

Todėl šiandien mes sakome jiems – susipakuokite savo elektrinę ir statykite ją kitoje vietoje!

Mes neleisime, kad Lietuva būtų šantažuojama atominiu monstru. Diskusijos, ar tas monstras saugus ar ne, neturi reikšmės – pasirinkta statybų vieta mums netinka. Ir taškas.

Kvietėme Lietuvos partijas prisijungti, gal net bendrai susitarti dėl įstatymo, kuris užkirstų kelią baltarusiškai energijai tekėti į Lietuvą. Tačiau kai kas pabūgo, spruko į krūmus.

Ką gi, tai mūsų nesustabdė – kreipėmės į Lietuvos žmones, prašydami paremti mūsų teikiamą įstatymo projektą. Ir žmonės atsiliepė. Astravo elektrinė bus sustabdyta.

Nepavargsiu kalbėti apie Viltį, kurios šiandien Lietuvai labiausiai reikia. Tai mano ir mūsų visų pareiga šiandien. Kad Lietuvos žmonės nepasiduotų, nenuleistų rankų, o pasitikėtų garbingu įsipareigojimu, kurį grindžiame Lietuvos laisvės ir mūsų visų vaikų ateities dvasia.

Mieli Bendražygiai,

su nauja geresnės Lietuvos viltimi kviečiu ryžtingai imtis tenkančios atsakomybės. Mūsų partijos, o tai reiškia ir kiekvieno iš mūsų, laukia dideli uždaviniai ir svarbūs darbai. Jų įgyvendinimas įmanomas tik visiems susitelkus ir dirbant drauge.