Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nutarė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinį šalies įstatymą atitinka Prezidento dekretas, kuriuo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė be dviejų ministrų.

Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktas numato, kad Respublikos Prezidentas „Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“. Pagal šią nuostatą numanoma, kad Seimui teikiama tvirtinti Vyriausybė turi būti pilnos sudėties. Gruodžio 4 d. Prezidentas išleido dekretą, tvirtindamas nepilnos sudėties Vyriausybės ministrų kabinetą, kuriame trūksta dviejų, „Nemuno aušros“ partijos deleguojamų, Aplinkos ir Teisingumo, ministrų.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Mindaugo Lingės, teiksime kreipimąsi į KT, nes kyla pagrįstas klausimas, su kokiu skaičiumi ministrų Vyriausybė dar gali būti tvirtinama ir legitimi. Susiklosčiusi praktika nėra tapati situacijai, kai ministras atsistatydina ar yra atleidžiamas dėl nepasitikėjimo ir būtina kitam ministrui laikinai pavesti eiti jo pareigas.

„Be to, Vyriausybės įstatymas numato, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti. Ši nuostata leidžia teigti, kad Vyriausybės programos rengimas yra ir paskirtų ministrų atsakomybė. Kyla klausimų, ar konstituciška, kai ministrai nedalyvavo programos rengime, Seimo nariams nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų paskirtiems ministrams Vyriausybės programos svarstymo Seime metu, kaip jie vykdys programą ir ar tai atitinka Vyriausybės formavimo konstitucinę procedūrą.“, – teigė M. Lingė.

„Suformavus nepilnos sudėties Vyriausybę, dingsta ir numatyti terminai per kiek laiko nepaskirti ministrai turi būti paskirti į pareigas. Tai gali sukurti prielaidas pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą. Todėl Konstitucinio Teismo prašysime išsklaidyti abejones ir paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokia sudėtimi turi būti tvirtinama Vyriausybė, kad ji galėtų pradėti eiti pareigas bei būtų teisėta“, – numatomus kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvus nurodė M. Lingė.