2016.03.04
Įvyko seminaras "Prarasto laiko beieškant: kokių galimybių neišnaudoja Lietuva?"
Penktadienį Vilniuje vykusiame seminare „Prarasto laiko beieškant: kokių galimybių neišnaudoja Lietuva?”, kuris buvo skirtas apžvelgti pastarųjų metų padėčiai ekonomikos, socialinės apsaugos ir švietimo srityse.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad mūsų viešoji erdvė ir politikai vaduojasi iš posovietinės patirties bei pereina į vakarietišką, modernią ir skaidrią visuomenę.
„Neseniai paskelbta Europos Komisijos ataskaita pastarųjų 3,5 metų laikotarpį pavadino beveik taip pat kaip ir mūsų seminaro tema. Tai yra prarasti ketveri metai. Lietuva žinodama savo svarbiausias problemas, didžiausius trūkumus, turėdama aiškius namų darbus, galimybes, deja, niekur nepasistūmėjo“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Anot jo, EK negalima apkaltinti priešrinkiminiu tuščiažodžiavimu, o ataskaitoje įvardinti akivaizdūs ir visiems matomi bei opozicijos dažnai pabrėžiami dalykai.
Apie švietimo srities problemas kalbėjusi VU TSPMI docentė dr. Nerija Putinaitė, pabrėžė lyderystės stoką švietimo sistemoje pastaraisiais metais bei pažymėjo, kad ypač trūksta viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo. Anot jos, labai daug investuota į tai, kad švietime būtų išlaikoma valstybinė sistema, tam tikros iniciatyvos neatiduodamos privačiam sektoriui.
„Buvo galvojama, kad įvykdžius aukštojo mokslo reformą, pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą, rektoriai bus labiau atsakingi, bus suinteresuoti skaidrumu ir t.t., tačiau taip neatsitiko, nes nėra lyderystės. Tas pats ir kalbant apie mokslo ir inovacijų slėnius – jie nenori uždirbti pinigų“, – sakė VU TSPMI docentė.
Pasak jos, kertinis dalykas švietimo sistemoje yra mokytojai. Dr. N. Putinaitės teigimu, reikėtų panaikinti tai, kas ydinga, tačiau ko neišdrįsta padaryti politikai. „Reikėtų panaikinti kvalifikacijų sandarą. Nėra rimtų atestacijų, kurios leistų mokytojams rotuotis“, – sakė ji.
Taip pat ji pažymėjo, kad būtina renovuoti aukštųjų mokyklų tinklą – vienam mieste turėtų būti po vieną aukštąją mokyklą. Atskirus institutus reikia prijungti prie universitetų, nes tai duoda didesnę sinergiją, efektyvumą.
Be to, dr. N. Putinaitė teigė, kad didžiausią dėmesį reikia sutelkti į mokslo ir inovacijų slėnius – mat politikai šią sritį visiškai apleido. Yra sukurta milžiniška infrastruktūra, kurią būtina įdarbinti.
Buvęs premjero A. Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais, ekonomistas Stasys Jakeliūnas teigė, kad visos valstybės sistemos yra fragmentuotos.
„Siekiant efektyvaus valstybės institucijų veikimo, būtinas sisteminis ir tarpsisteminis mąstymas, tačiau tokių žmonių yra maža“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Anot jo, Lietuvoje nepertvarkytos finansų sritys: mokesčių sistema, savivaldybių finansavimo sistema, valstybės kapitalo finansų įmonių valdymas, finansinių paslaugų vartotojų teisių apsauga, valstybių paskolų teikimas, pensijų sistema, kt.
Kitos aktualijos
2025.06.16
TS-LKD Taryba davė startą Vytauto Didžiojo gynybos linijos projektui: bus renkami parašai Lietuvos miestuose ir miesteliuose
Sekmadienį Kaune rinkosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba, kurioje aptartas partijos siūlomas Vytauto Didžiojo gynybos linijos projektas.
Skaityti daugiau
2025.04.26
Vytauto Didžiojo gynybos linija
Siekdami užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms pasienyje, siūlome pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus.
Skaityti daugiau